Tuo pačiu metu Europos Sąjunga taip pat pasikeitė dėl Jungtinės Karalystės pasirinkto „Brexit“. Platesnė Europos kaimynystė irgi atrodo beveik neatpažįstama turint omeny Rusijos karą su Ukraina ir Sirijos konfliktą.
Pokyčiai JAV
Pokytis Jungtinėse Valstijose nuo Nobelio premijos laureato ir pirmojo afroamerikiečio prezidento Barackos Obamos iki milijardieriaus populisto, kuris siuntinėja „melagingas naujienas“ socialiniuose tinkluose ir gina baltaodžius radikalus, tikriausiai negalėjo būti dar radikalesnis.
Tik atėjęs į valdžia D.Trumpas gyrė „Brexit“ įvardydamas tai kaip naująjį amžių Vakaruose. Jis taip pat gyrė ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bei grasino atsisakyti NATO gynybos įsipareigojimų, jei Europos Sąjungos šalys neskirs gynybai atitinkamos pinigų sumos. Ir visa tai vyko sklindant kaltinimams, kad jis laimėjo JAV rinkimus su Kremliaus pagalba.
B.Obama palaikė ES-JAV laisvos prekybos susitarimą, kuris turėjo pagilinti transatlantinius santykius, bet D.Trumpas dėl savo „Pirmiausia – Amerika“ politikos atsisakė Transatlantinio prekybos ir investicijų partnerystės pakto. Ankstesnysis prezidentas taip pat pasirašė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, bet D.Trumpas pasitraukė ir iš šio tarptautinio susitarimo. Jis taip pat pagrasino nesutikti ir su ES finansuojamo Irano branduolinio susitarimu – taip sukėlė didžiules diskusijas keliuose frontuose.
Praėjus vieneriems metams nuo tada, kai ėmėsi vadovauti JAV, D.Trumpas toliau stebina ES diplomatus. 2017 metų lapkritį jis Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną pavadino „mažu ir storu“ savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje, nepaisydamas to, kad tokie pareiškimai gali didinti branduolinio susidūrimo riziką.
Švelninat D.Trumpo efektą
Kitoje transatlantinės lygties pusėje esanti ES taip pat keitėsi per paskutinius 12 mėnesių. „Brexit“ derybos didelio optimizmo nekelia, nes jei 2019 metais Jungtinė Karalystė paliktų Sąjungą be pasiekto išėjimo susitarimo, tai galėtų padaryti milžiniškos žalos prekybiniams santykiams.
Taip pat Vokietijos parlamente savo vietą rado dešiniųjų radikalų partija AfD su beveik 100 narių, populistinės partijos „kelia galvas“ ir Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje.
Tačiau populizmo banga vis tik gali būti laikoma sustabdyta. Prancūzijos dešinioji populistė Marine Le Pen pralaimėjo rinkimus proeuropietiškam Emmanueliui Macronui, o prieš Sąjungą nusistatęs Olandijos Geertas Wildersas rinkimuose irgi liko antras. Ir, žinoma, negalima pamiršti, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo išrinkta ketvirtajai kadencijai.
Taigi, Prancūzija ir Vokietija toliau siekia gilesnės šalių narių integracijos – dėl euro, gynybos ir migracijos. Visa tai daroma net nepaisant to, jog „Brexit“ sukėlė didelę bendrą ES kritikos bangą.
D.Trumpo problemos su Rusija yra mažai susijusios su ES-JAV santykiais. NATO bendros gynybos aspektas ir toliau išlieka nejudinamas. JAV pareigūnai nuolat pabrėžia NATO įsipareigojimus, JAV taip pat vadovauja Lenkijoje esančiam NATO batalionui, skirtam atbaidyti Kremliaus agresiją.
Verta pabrėžti ir tai, kad JAV pratęsė bendras su ES sankcijas Rusijai dėl V.Putino karo Ukrainoje ir yra pasirengusi siųsti gynybinę ginkluotę į Kijevą. Kongresas pademonstravo D.Trumpo užsienio politikos galių ribas ir priėmė dar stipresnes sankcijas Rusijos atžvilgiu; be to neatrodo, kad JAV prezidentui bus leista elgtis, kaip jis nori, ir Irano atžvilgiu.
Trumpo sprendimas dėl klimato kaitos taip pat turėjo mažiau reikšmės nei buvo bijota iš pradžių. 192 iš 193 Jungtinių Tautų narių, įskaitant visas 28 ES šalis nares, patvirtino savo paramą Paryžiaus susitarimui ir taip JAV privertė verstis vienintele iškrentančia iš konteksto. ES diplomatai viešina, kad atskiros JAV valstijos ir pasaulinę įtaką turinčios kompanijos palaiko Paryžiaus klimato susitarimą ir taip dar sumažina D.Trumpo efektą.
D.Trumpas ir prekyba
Kadangi vilčių atgaivinti Transatlantinį prekybos ir investicijų partnerystės pakto šiuo metu nėra, ES ir JAV prekybos santykiai kartais kelia klausimų. Tačiau tikrasis šio pakto panaikinimo poveikis dar pasireikš. ES stengiasi iš anksto mažinti tikėtiną efektą – ji pasiekė susitarimą dėl laisvosios prekybos su Kanada, ratifikavo tokį susitarimą su Ukraina ir stiprina bendradarbiavimą su Indija ir Japonija.
Jei D.Trumpas pasitrauks iš posto 2020 metais arba anksčiau, galbūt Transatlantinį prekybos ir investicijų partnerystės paktas galbūt galėtų būti atgamintas.
Žalos įvertinimas
Trumpo valdymo laikas yra padidėjusio nestabilumo laikas ES-JAV santykiuose. Kol kas žala tarpatlantiniams santykiams nėra nepataisoma ir gali būti nuolat mažinama.
Sutikęs anonimiškai kalbėti su „EUobserver“, vienas ES diplomatas tvirtino, kad D.Trumpo veiksmai nėra nereikšmingas mažmožis.
„Didžiausias pavojus Europai yra potencialus paralyžius dėl su Rusija susijusių klausimų. JAV pamažu virsta silpniausia Vakarų sąjungos grandimi“, - sako jis.
Dėl to žala ES-JAV santykiams yra reali.
„Briuselis, Paryžius, Berlynas, Roma ir Madridas nebenori dirbti su Vašingtonu dėl viso sąrašo tarptautinių klausimų, tokių kaip NATO išlaidos, Iranas, Sirija, klimato kaita ir energetinis saugumas“, - aptakiai sako diplomatas.
Vis tik kol kas manoma, kad padaryta žala gali būti ištaisyta. Anot diplomato, ES turi būti „kantri“ ir parodyti, kad „yra nesumažėjęs pasitikėjimas“ pačiomis svarbiausiomis JAV institucijomis – Valstybės departamentu, Pentagonu ir žvalgybos tarnybomis.
Tačiau tarptuatiniame lygmenyje D.Trumpo žala pačios Amerikos kaip supergalios reputacijai gali būti esminė.
