Vyriausybės planai dėl "stipraus humanitarinio atsako", susijusio su numanoma Sirijos režimo įvykdyta chemine ataka, buvo atmesti vos 13 balsų persvara Bendruomenių Rūmuose.
Praėjus kelioms minutėms po to, kai buvo paskelbti šie sukrečiantys balsavimo rezultatai, D.Cameronas sakė įstatymų leidėjams: "Man aišku, kad Britanijos parlamentas, atspindintis Britanijos žmonių požiūrį, nenori matyti Britanijos karinių veiksmų."
"Aš tai suprantu, ir vyriausybei veiks atitinkamai", - pridūrė jis.
"Britanija nedalyvaus jokiuose kariniuose veiksmuose", - patvirtino D.Camerono biuro Dauningo gatvėje atstovas.
D.Camerono pralaimėjimas iškelia galimybę, kad Jungtinėms Valstijoms teks veikti vienoms prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybę, kuri kaltinama šiurpiomis nuodingųjų dujų atakomis, esą nusinešusiomis praeitą savaitę šimtus žmonių gyvybių Damasko priemiesčiuose.
Po septynias valandas vykusių emocingų debatų Bendruomenių Rūmuose išryškėjo didelis susipriešinimas dėl klausimo, ar kariniai smūgiai B.al Assado režimui atgrasytų nuo tolesnio cheminio ginklo naudojimo, ar tik dar labiau paaštrintų tą konfliktą.
D.Cameronas siūlė surengti tiksliai nutaikytus smūgius, tvirtindamas, kad Britanija negali sėdėti rankų sudėjusi po „vieno iš siaubingiausių cheminių ginklų panaudojimo per (pastarąjį) šimtmetį“.
„Jeigu nieko nebus daroma, (Damasko režimas) nuspręs galintis naudoti tuos ginklus vėl ir vėl, ir didesniu mastu – nebaudžiamai“, – jis sakė parlamentui.
Tačiau premjeras sulaukė tvirto pasipriešinimo iš opozicinės Leiboristų partijos ir daugelio jo paties Konservatorių partijos narių, kurie reiškė nuogąstavimus, kad Britanija pernelyg skuba veltis į karą, neturėdama patikimų įrodymų, jog B.al Assadas panaudojo dujas prieš savo žmones.
D.Cameronas pripažino, kad negali būti „100 proc. aiškumo“, kad įvykdė tą ataką, tačiau teigė, jog „nekyla abejonių“, kad už ją atsakingas režimas.
Britanijos jungtinis žvalgybos komitetas ketvirtadienį paskelbė pranešimą, kad rugpjūčio 21-ąją neabejotinai buvo panaudoti cheminiai ginklai ir kad žuvo daugiau nei 300 žmonių.
Pasak jo, „labai tikėtina“, kad už tą ataką atsakinga Sirijos vyriausybė.
Tuo tarpu Damasko režimas neigė įvykdęs tą ataką ir kaltino dėl jos sukilėlių pajėgas.
Britanijos leiboristų partija siūlė priimti alternatyvų dokumentą, kuriame reikalaujama surinkti „įtikinamų“ įrodymų, kad režimas įvykdė cheminę ataką, prieš imantis kokių nors karinių veiksmų, bet jis taip pat buvo atmestas.
D.Cameronas atšaukė parlamento narius iš vasaros atostogų į neeilinius debatus, per kuriuos vyriausybės pasiūlymas buvo atmestas 285 balsais prieš 272.
Suduodami skaudų smūgį ministro pirmininko autoritetui, 30 jo paties Konservatorių partijos narių balsavo prieš tą pasiūlymą kartu su devyniais koalicijos partnerės – Liberalų demokratų partijos – nariais.
Gynybos sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hamondas) perspėjo, kad tokie rezultatai „sukels įtampą“ vadinamuosiuose Britanijos ypatinguose ryšiuose su Jungtinėmis Valstijomis.
„Amerikiečiai supranta parlamentinį procesą, kurį turime atlikti, – jis sakė nacionalinio transliuotojo BBC televizijai. – Jie visada suprasdavo, kad norint įsitraukti į karinius veiksmus, reikia užsitikrinti parlamento sutikimą.“
Per ilgai užsitęsusius debatus ne kartą buvo prisiminta padėtis prieš karą Irake.
2003 metais Britanijos parlamentas leido tuomečiam premjerui Tony Blairui (Toniui Bleirui) prisidėti prie JAV vadovaujamos invazijos į Iraką, remiantis prielaida, kad tos šalies diktatorius Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) turėjo masinio naikinimo ginklų.
Tačiau tokių ginklų vėliau niekada nebuvo rasta, o Britanija daugeliui metų įsitraukė į karą.
Tačiau D.Cameronas tvirtino: „Tai nėra panašu į Iraką. Tai, ką matome Sirijoje, yra fundamentaliai skirtinga.“
D.Cameronas jau trečiadienio vakarą buvo priverstas padaryti žeminančią nuolaidą, sutikdamas, kad Britanija nedalyvaus jokiuose kariniuose smūgiuose, kol Jungtinių Tautų (JT) inspektoriai pateiks savo tyrimo incidento vietoje ataskaitą. Tai reiškia, kad gali prireikti kito balsavimo – galbūt jau kitą savaitę.
Apklausų rezultatai rodo, kad Britanijos visuomenė griežtai nusistačiusi prieš dalyvavimą kariniuose smūgiuose Sirijai.
Dienraščio „The Times“ atlikta viešosios nuomonės tyrimų agentūros „YouGov“ apklausa parodė, kad karinius smūgius Sirijos kariniams objektam palaiko tik 22 proc. respondentų.
Britanija ketvirtadienį pasiuntė šešis naikintuvus „Typhoon“ į savo Akrotirio bazę Kipre, vadindama tą žingsnį apsaugine priemone, tačiau Gynybos ministerija nurodė, kad tie lėktuvai nedalyvaus jokiuose tiesioginiuose kariniuose veiksmuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
