Rita ŽADEIKYTĖ
Į Kelmės rajono Tytuvėnų vienuolyno ansamblį trenkęs žaibas sugadino visą apsaugos, interneto sistemą. Jai atkurti prašoma pinigų iš biudžeto, nes vienuolyne įsikūręs Tytuvėnų piligrimų centras skęsta skolose. Skoloms padengti naudoja pinigus, gautus iš draudimo bendrovės buvusio gaisro nuostoliams padengti.
Žaibo kirtis
Tytuvėnų piligrimų centras raštu kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybę, kad ši papildomai skirtų pinigų. Vienas iš argumentų – „neseniai trenkus žaibui į vienuolyno pastatą, sudeginta visa apsaugos, interneto sistema“.
Nors rašte parašyta, kad žaibas trenkė į vienuolyno pastatą, Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Asta Vaitkevičiūtė-Kizienė tvirtino, kad žaibas trenkė ne į patį vienuolyno pastatą, o į elektros liniją.
„Nieko baisaus čia nebuvo. Dabar viskas jau sutvarkyta“, – vakar tikino A. Vaitkevičiūtė-Kizienė.
Žaibo sudegintoms sistemoms atnaujinti prašoma apie 2 tūkstančių litų.
Vienuolyno pastatas dabar nebuvo apdraustas, nes Tytuvėnų piligrimų centras tam neturėjo pinigų.
Žaibolaidžio nėra
Ar vienuolyne ir bažnyčioje yra įrengtas žaibolaidis?
Ir Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, ir meras Vaclovas Andrulis iš pradžių tikino, kad žaibolaidis „turėtų būti“.
Galiausiai meras sužinojo tiesą iš savo pavaldinių: „Nei vienuolyne, nei bažnyčioje dabar žaibolaidžių nėra.“
Ar toli iki kitos nelaimės unikaliame Tytuvėnų ansamblyje?
„Būtinai turės būti, nes kitaip nebus priimti vienuolyno ir bažnyčios remonto po gaisro darbai“, – tvirtino meras.
Jis tikino, kad iki gaisro 2012 sausio 26 dieną žaibolaidžiai ir vienuolyne, ir bažnyčioje buvo. Bet gaisras juos sunaikinęs.
Prašo papildomų pinigų
2013 metams Savivaldybė iš biudžeto buvo numačiusi skirti 148 tūkstančius litų Tytuvėnų piligrimų centrui. Centras prašo dar 38 tūkstančių litų.
Tytuvėnų piligrimų centro vyriausioji finansininkė Vida Bagdonavičienė informavo, kad dar formuojant rajono biudžetą buvo prašyta daugiau nei skirti 148 tūkstančiai litų. Todėl ir prašoma papildomos sumos.
Ir Tytuvėnų bažnyčia, ir vienuolyno ansamblis priklauso ne bažnyčiai, o pagal panaudą – Tytuvėnų piligrimų centrui. Centro dalininkai yra trys: Kelmės rajono savivaldybė, Šiaulių vyskupija ir Tytuvėnų parapija.
Parapija šiek tiek prisidėjo lėšomis: apmokėjo sąskaitą vienai bendrovei – 6171 litą, nupirko malkų bei žoliapjovę už 3,5 tūkstančio litų.
Nerastų žmogaus už 1200 litų algą
Centro darbuotojų atlyginimams nuo sausio 1-osios iki rugpjūčio 10 dienos sumokėta beveik 85 tūkstančiai litų. A. Vaitkevičiūtės-Kizienės teigimu, dirba septyni žmonės, kuriems atlyginimas mokamas iš to, ką perveda Savivaldybė, dar du žmonės dirba atsiųsti Darbo biržos, jiems atlyginimas mokamas iš Darbo biržos lėšų.
„Dalininkų susirinkime būtinai kelsiu klausimą, kad bent ūkvedžiui, kuris gauna 1200 litų, o prižiūri mūsų visų mylimą objektą, pakeltume atlyginimą, – sakė administracijos direktorė I. Sirusienė. – Jeigu nepakelsime, jis išeis, sunku bus rasti tokį žmogų, kuris eina visiems iš paskos, žiūri, kas ką ne taip padarė, ne ten numetė... Dirbti už 1200 litų jau tikrai kad yra sudėtinga.“
Turi užsidirbti patys
Kelmės rajono tarybos opozicijoje esantis Egidijus Ūksas mano, kad nėra teisinio pagrindo skirti biudžeto pinigus Tytuvėnų piligrimų centrui.
„Savivaldybė yra centro dalininkė, bet Savivaldybės kontrolieriai yra atkreipę dėmesį į tai, kad išlaikyti Tytuvėnų piligrimų centro etatus nėra teisinio pagrindo, – priminė E. Ūksas. – Savivaldybė gali skirti lėšų tik išlaikyti tam tikrą įstaigos veiklą, pavyzdžiui, pirkti paslaugas. O dabar pristeigta etatų. Jie turėtų mokėtis atlyginimus iš to, ką patys užsidirba. Jeigu užsidirba pakankamai, gali kiek nori darbuotojų priimti. Pasirodo, kad pati įstaiga užsidirba tik apie 7 tūkstančius litų. Mokyklas uždarinėjame dėl lėšų trūkumo, o Tytuvėnų piligrimų centrui mokame šitokias sumas.“
E. Ūkso nuomone, jeigu Savivaldybė skiria pinigus, turėtų pareikalauti ir darbo rezultatų.
Leidžia draudimo lėšas
Tytuvėnų piligrimų centras ne kartą skolinosi pinigų iš „draudiminių lėšų sąskaitos“. Vieną kartą – per 7 tūkstančius litų, kitą kartą – per 18 tūkstančių litų, o trečiakart – dar 10 tūkstančių litų.
„Draudiminės lėšos“, anot direktorės A. Vaitkevičiūtės-Kizienės, yra pinigai, gauti iš draudimo kompanijų po gaisro, jo padariniams likviduoti.
„Mes tik pasiskoliname ir kai mums perveda, tarkim, Savivaldybė, mes pinigus sugrąžiname į draudiminę sąskaitą“, – tvirtino A. Vaitkevičiūtė-Kizienė.
„Mūsų finansininkai nemano, kad čia pažeidimas – pasiskolinti pinigų iš draudiminės sąskaitos, svarbu, kad jie būtų sugrąžinti“, – vertino administracijos direktorė I. Sirusienė.
„Dėl skolinimosi iš draudiminių lėšų teiravausi specialistų. Jie tik gūžčioja pečiais iš nuostabos. Čia lygiai tas pats, jeigu žmogus užsimanytų įsigyti automobilį, o lėšas skolintųsi iš savo pensijų fondo“, – svarstė E. Ūksas.
