Šį viešųjų pirkimų patikrinimą atliko Susisiekimo ministerijos auditoriai, jo išvados pirmadienį buvo pateiktos švietimo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui.
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis auditą inicijavo per mokytojų streiką, žadėdamas iš neefektyviai naudojamų įstaigų lėšų surasti papildomų išteklių pedagogų algoms didinti.
Audito metu tikrinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei 17 jai pavaldžių įstaigų – Ugdymo plėtotės centro, Švietimo aprūpinimo centro, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro bei kitų.
Per patikrinimą nustatyta, kad ministerija ir jai pavaldžios devynios įstaigos per 2016 – 2018 metus su 69 savo esamais, buvusiais ar kitų susijusių institucijų darbuotojais sudarė sandorių už daugiau nei 304 tūkst. eurų, rašoma BNS turimoje audito išvadoje.
Pavaldžios įstaigos atliko daug konkurenciją galbūt ribojusių neskelbiamų pirkimų, dažnai institucijos prekes ir paslaugas įsigydavo iš vieno konkretaus tiekėjo, o viešuosius pirkimus atlikę darbuotojai neturėdavo tinkamos kompetencijos.
Dėl dviejų tyrimo metu paaiškėjusių epizodų siūloma kreiptis į teisėsaugą.
Audito išvadoje teigiama, kad įstaigos nesugebėdavo įvertinti pirkimų apimčių, vertės ir turimų išteklių, todėl įsigijimai vykdyti ne pagal poreikį, o gautas lėšas, kurias siekta maksimaliai įsisavinti.
„(...) šių institucijų vidaus kontrolė viešųjų pirkimų srityje vertinama patenkinamai arba silpnai“, – rašoma dokumente.
Auditoriai taip pat konstatuoja, kad jiems nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos – įstaigos teikė neišsamius, fragmentuotus, kai kada nepatikimus duomenis, kurių nebuvo įmanoma panaudoti atliekant patikrinimą.
Visos įstaigos tyrimo laikotarpiu 2016 – 2018 metais kartu atliko beveik 17,5 tūkst. pirkimų už 103,6 mln. eurų.
Sandoriai su darbuotojais
Didžiausios vertės sandorius su pačios įstaigos darbuotojais sudarė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras – už maždaug 60,5 tūkst. eurų.
Šiame centre vyriausiuoju dailininku dirbantis Albertas Broga sudarė sutarčių už maždaug 20 tūkst. eurų, iš jo perkant meninių leidinių apipavidalinimo paslaugas.
Auditoriai nustatė, kad kai kada per vieną dieną buvo pasirašoma ir paslaugų teikimo sutartis, ir jų priėmimo – perdavimo aktas.
„Darytina prielaida, kas paslaugų teikėjas A. Broga galimai buvo atrinktas ir paslaugas teikė iš anksto, o pirkimo procedūros atliekamos vėliau, jau po faktiškai suteiktų paslaugų“, – teigiama pažymoje.
„Netgi yra rizika, kad pirkimo procedūros dėl autorinių sutarčių yra vykdomos jau faktiškai išleidus leidinį“, – rašoma dokumente.
Patikrinimo metu nustatyta, jog Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras įsigydavo paslaugų ir iš kitos savo darbuotojos Laimos Gelčiūtės.
Tuo metu Nacionalinis egzaminų centras už 78 tūkst. eurų sudarė sutarčių su penkiais dabartiniais darbuotojais, dviem buvusiais darbuotojais ir keturiais susijusiose įstaigose dirbančiais žmonėmis.
Auditorių duomenimis, egzaminų centras iš darbuotojų Gitanos Kontrimaitės-Muzikevičienės, Rūtos Krasnovaitės, Ramutės Skripkienės, Raimundo Lenartavičiaus ir Daivos Bigelienės pirko egzaminų užduočių ir mokymo testų recenzavimo, redagavimo ir informacinės sistemos tobulinimo paslaugas.
Trečia daugiausiai lėšų sutartims su savo darbuotojais išleidusi įstaiga yra Ugdymo plėtotės centras. Ši įstaiga pasirašė sutarčių su dabartiniais šešiais savo darbuotojais ir 15 buvusių darbuotojų už daugiau nei 53 tūkst. eurų.
Neskelbiami pirkimai, parama iš laimėtojų
Audito metu nustatyta, kad maždaug devyni iš dešimt įsigijimų įstaigose vykdyti neskelbiamų pirkimų būdu dėl mažos jų vertės.
Pagal vertę tokio pobūdžio pirkimai sudarė penktadalį visos 2016 – 2018 įsigijimams skirtos sumos.
Patikrinimą atlikę specialistai konstatuoja, jog neskelbiami pirkimai vyko „neužtikrinant konkurencijos, nesant aiškių atrankos kriterijų, nors rinkoje yra daugiau alternatyvų“.
„Tai sąlygoja neskaidrių pirkimų riziką bei riziką, kad įsigyjamos prekės ar paslaugos bus perkamos ne mažiausia kaina arba nebus ekonomiškai naudingiausios įstaigai“, – rašoma ataskaitoje.
Daugiausiai neskelbiamų viešųjų pirkimų atliko Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras – atitinkamai 96 ir 95 proc. visų jų atliktų pirkimų.
Auditoriai taip pat nustatė, kad kai kada įstaigos gauna paramą iš viešuosius pirkimus laiminčių įmonių. 2016 – 2019 metais paramą iš viso gavo dešimt institucijų, jos vertė sudaro 2,1 mln. eurų.
Vien Nacionalinio vėžio institutas gavo daugiau nei 1,8 mln. eurų paramos. 19 institutui paramą suteikusių įmonių yra laimėjusios įstaigos viešuosius pirkimus.
Audito ataskaitoje pabrėžiama, kad Švietimo ministerija ir pačios įstaigos nėra nustačiusios tvarkos, reglamentuojančios paramos skyrimą ir naudojimą.
„Potencialūs tiekėjai galimai paramos pavidalu bando paveikti institucijų organizuojamų viešųjų pirkimų rezultatus“, – teigiama dokumente.
Į teisėsaugą – dėl dviejų įmonių
Auditoriai pasiūlė perduoti teisėsaugai ištirti informaciją, susijusią su medicinos įrangą tiekiančia įmone „Tradintek“, dominuojančia Švietimo ministerijai pavaldaus Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pirkimuose.
Tiriamu laikotarpiu institutas su „Tradintek“ sudarė sutarčių už daugiau nei 10 mln. eurų.
Patikrinimą atlikę specialistai nustatė įtartinus įmonės sandorius su vėžio institutu – kai kada „Tradintek“ dalyvavo pirkimuose viena.
Anot auditorių, įstaigoje dominavo praktika, kai įvairių įrenginių dalių, remonto darbų ar techninės priežiūros paslaugų įsigijimui buvo organizuojami vienkartiniai, mažos vertės pirkimai, apklausiant tik „Tradintek“.
Ataskaitoje pateikiamas ir kitas pavyzdys – 2017 metais vykdytas medicininės įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimas buvo suskaidytas net į smulkias 333 dalis. O sutartys sudarytos tik 26 atvejais – visais jais su „Tradintek“.
2018 metais Nacionalinis vėžio institutas pirko tūrinės dozimetrijos sistemą. Atviro konkurso pirkimo paraiškoje buvo nurodoma, kad maksimali planuojama sudaryti sutarties vertė siekia beveik 80 tūkst. eurų. Šiame pirkime dalyvavo tik „Tradintek“, pasiūlyme pateikęs identišką kainą.
„Galima daryti išvadą, kad NVI proteguoja vieną tiekėją tiek konkrečios įrangos įsigijimui, tiek jos priežiūrai“, – rašoma dokumente.
Audito metu taip pat gauta informacija, kad vienas „Tradintek“ darbuotojas dirba Vėžio institute, o iš įmonės sąskaitos galėjo būti gryninamos didelės pinigų sumos po to, kai perkančiosios organizacijos, įskaitant institutą, atsiskaitydavo pagal viešųjų pirkimų sandorius.
„Įvertinus vidaus audito metu gautą informaciją tikslinga perduoti teisėsaugai ištirti informaciją dėl UAB „Tradintek“ galimų finansinių ir korupcinių pažeidimų“, – teigiama išvadoje.
Auditoriai taip pat sako, kad buvusios švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės vyro vadovaujama „Ecotour“ galėjo suteikti neteisėtas konsultacines paslaugas dviem įstaigoms. Kai kurios šios konsultacijos susijusios su kitų įmonių kurta informacine sistema „Labbis“.
„Suteiktos paslaugos galimai yra intervencija į informacinę sistemą „Labbis“, todėl yra rizika“, kad siekiant atnaujinti turimą programinę įrangą gali paaiškėti, kad dėl kitos organizacijos atliktų neteisėtų veiksmų reikės pirkti naują informacinę sistemą“, – rašoma pažymoje.
„Rekomenduotina perduoti informaciją teisėsaugos institucijoms dėl teiktų galimai neteisėtų verslo informacijos valdymo ir kitos informacinės sistemos priežiūros, tobulinimo ir konsultavimo paslaugų įvertinti ir taikyti tolesnius kontrolės veiksmus“, – teigiama joje.
Audito metu nustatyta, kad „Ecotour“ švietimo sistemoje laimėjo septynis viešuosius pirkimus už beveik 70 tūkst. eurų. Įmonės būstinė buvo registruota ministrės J. Petrauskienės bute.
NEC beveik kas trečias – giminė
Audito metu taip pat nustatytas įstaigose esantis nepotizmo lygis.
Daugiausiai giminių santykinai dirba Nacionaliniame egzaminų centre – 27,08 proc. visų darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais.
Didesnis nei 10 proc. nepotizmo lygis yra Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, Nacionaliniame vėžio institute, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centre, Vilniaus lietuvių namuose, Švietimo informacinių technologijų centre.
“Visiškai normalu, jog sistemoje ar net įstaigoje dirba sutuoktiniai, vaikai, anūkai, tetos, pusbroliai ir pan. (...) Esminis klausimas – kaip yra valdomos šios rizikos?“, – rašoma ataskaitoje.
Patikrinimo metu taip pat nustatytas atvejis, kai Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovas Valdas Jankauskas „turistavo“ valstybės sąskaita.
Tyrimo duomenimis, V. Jankauskas 2017 metais vyko šešių dienų komandiruotei į Peru skaityti pranešimo konferencijoje ir su centro tautiniu šokių ansambliu „Ugnelė“ atstovauti Lietuvai.
Įstaiga apmokėjo jo bilietą į abi puses, su grįžimu į Lietuvą po 16 dienų. Remiantis feisbuke esančia informacija nustatyta, jog V. Jankauskas dešimt dienų „aktyviai turistavo“ ir atostogavo Peru su „Ugnelės“ vadove Alma Kernyte. Ji yra V. Jankausko žmona.
Audito metu taip pat nustatyta, kad V. Jankauskas buvo paskyręs save Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui priklausančios įstaigos „Jaunimo slėnis“ valdybos pirmininku ir nustatęs sau 1210 eurų atlyginimą per mėnesį.
Kitą audito dalį, susijusią su funkcijų vykdymo efektyvumu, vykdė Švietimo ministerijos auditoriai.
