„Klaipėda, pagal žmonių skaičių ir ekonominės pažangos lygį, nėra tokioje situacijoje, kad tokį objektą būtų ekonomiškai racionalu vystyti vienu etapu“, – portalui „Verslo žinios“ sakė G. Skučaitė.
Dar prieš karą Ukrainoje skelbta, kad SMK Klaipėdoje planuoja iki 2025 metų už 66 mln. eurų pastatyti 26,5 tūkst. kv metrų ploto pastatą, kuriame būtų socialinių poreikių bei darbo, sveikatingumo, edukacijos, kultūros ir komunikacijos erdvės. Tuomet trijų sujungtų pastatų projektui tikėtasi pritraukti išorės investuotojų.
Anot G. Skučaitės, šiuo metu norima, kad pirmiausia iškiltų 4-5 tūkst. kv metrų ploto pastatas, kuriame įsikurtų pats SMK, o projektą įgyvendinant etapais, viską pastatyti savo lėšomis.
„Plėtojant mažesnį pastatą, mums nebereiktų investicijų pritraukimo. O tam labai dideliam objektui, mes ir patys matome, kad pernelyg rizikinga būtų ieškoti investuotojų, nes vis tiek jie tikėsis grąžos, o aš nesu tikra, ar mes tokiame projekte galėtume ją sugeneruoti. Kol kas Klaipėdos projektui nepritraukinėsime investuotojų, su bankais finansuotume jo statybas“, – teigė ji.
