Neprižiūrėtos ir apleistos smėlio dėžės prie Panevėžio daugiabučių yra ne tik vaikų žaidimo objektas, bet ir naminių gyvūnėlių gamtinių reikalų atlikimo vieta. Dėl to smėliadėžėse pramogaujantys vaikai gali susirgti sunkiomis ligomis.
Tyko pavojai
Įsibėgėjus vasarai, mažyliai nemažai laiko praleidžia vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžėse. Tačiau daugelis tėvų veikiausiai net neįsivaizduoja, kokia grėsmė gali slypėti smėlyje. Didžiausias pavojus pramogaujančių mažųjų sveikatai kyla dėl teršiamo smėlio, nes savo augintinius žmonės vedžioja ten, kur žaidžia vaikai. Dažna kačių ir šunų platinamų parazitinių ligų – toksokarozė.
Į redakciją ne kartą kreipėsi panevėžiečiai, klausdami, kas turėtų pasirūpinti vaikų smėlio dėžėmis, kad jos būtų tvarkingos, neapleistos. Daugiabučių gyventojai sakė nebegalintys žiūrėti, kaip kaimynai į smėlio dėžes leidžia savo gyvūnėlius atlikti gamtinių reikalų, o po kelių minučių ten kapstosi mažyliai.
Už smėliadėžių priežiūrą atsakingi patys daugiabučių gyventojai, tačiau jie sako nematantys reikalo tvarkytis, nes žemė šalia jų gyvenamųjų namų priklauso Savivaldybei.
Opi problema
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjas Rimgaudas Markelis teigia, kad smėlio dėžės – tikrai problema. Juo labiau kad prižiūrimų vaikų smėlio dėžių beveik nebeliko, mažieji žaidžia ten, kur randa pakasinėti.
„Vaikų smėlio dėžių mūsų mieste mažai. Užterštoje žemėje – didžiausias pavojus užsikrėsti toksokaromis. Žmogaus organizme toksokarų lervos nesidaugina. Jeigu kiaušinėlių praryjama, iš jų išsiritusios lervos nežūva. Jos migruoja po visą organizmą ir gali sukelti grėsmę gyvybei, nes pažeidžiami vidaus organai.
Dažniausiai lervos atsiduria plaučiuose, audiniuose tarp bronchų ar po oda, tačiau gali pakenkti ir kepenims, žarnynui, skydliaukei, regos organui“, – „Sekundei“ aiškino Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjas. Toksokarų lervos išlieka gyvybingos kelerius metus, paskui suyra.
Ligos požymiai
Toksokarozės sunkumas, pasak R.Markelio, priklauso nuo migruojančių lervų kiekio, jų buvimo vietos ir žmogaus imuniteto. Ligonis gali karščiuoti, jo kraujospūdis svyruoja. Būdingos padidėjusios kepenys, kai kuriems ligoniams padidėja blužnis ir limfmazgiai. Toksokarozei taip pat gali būti būdingi plaučių uždegimo simptomai: kosulys, skausmas krūtinėje, dusulys, kvėpavimo ūžesiai. Migruojančioms lervoms patekus į akis, prasideda regos organo pažeidimas, gali sutrikti regėjimas. Taip pat galimas nervų sistemos pakenkimas.
Toksokaros – ne vieninteliai parazitai, kurie gali laukti savo naujojo šeimininko smėlio dėžėse. Dar viena pavojinga parazitinė kirmėlė yra askaridė.
Askaridozę sukelia apvaliosios kirmėlės askaridės, parazituojančios žmogaus plonajame žarnyne. Prarijus askaridžių kiaušinėlių, kurį laiką jokių simptomų nebūna. Subrendus kirmėlėms (maždaug po 70–75 dienų), pasireiškia pilvo skausmas, pykinimas, apetito stoka, sutrinka miegas, gali atsirasti dantų griežimas, sulėtėja vaikų augimas ir vystymasis.
Kirmėlių išskiriami medžiagų apykaitos produktai nuodija organizmą, todėl atsiranda alerginės ir uždegiminės reakcijos.
Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne parazituoja iki 12–24 mėnesių. Vėliau jos žūva ir yra pašalinamos su išmatomis į aplinką. Kirmėlių kiaušinėliai dirvožemyje arba smėlyje išlieka gyvybingi iki 7 metų.
Todėl, mediko teigimu, labai svarbu tinkamai prižiūrėti smėlio dėžes vaikų žaidimų aikštelėse, periodiškai atlikti helmintologinius smėlio tyrimus. Tačiau tokių tyrimų Panevėžio mieste niekas nebeatlieka, kol tomis ligomis kas nors suserga.
