Rajono miškuose medžiotojai pastebi labai smarkiai padidėjusias žvėrių bandas. Atskiruose medžioklės plotuose matomos šernų bandos po 40, 50, 60 ir net 70 žvėrių. Šernai – ūkininkų galvos skausmas. Žvėrys be gailesčio knisa pievas, gadina pasėlius. Nuo briedžių, nuskabančių jaunuolynus, kenčia miškininkai. Mažiau tik plėšrūnų – lapių, usūrinių šunų.
Žvėrys – ūkininkų ir miškininkų galvos skausmas
Kelmės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Gintautas Barčauskas teigė, jog rajone smarkiai padidėjo žvėrių bandos.
Medžiotojai dažnai sulaukia į neviltį puolusių ūkininkų skundų dėl šernų išknistų, tiesiog suniokotų pievų, daržų, pasėlių ir panašiai. G. Barčausko manymu, šernų pagausėjo dėl to, kad ankstesniais metais šių žvėrių pateles medžiotojai saugodavo, tam tikrais laikotarpiais jų nemedžiodavo, siekdami išsaugoti bandą. Be to, 1992 metais siautėjo šernų maras.
Dabar medžiojami tiek šernai, tiek ir šernės, nes bandose žvėrių pasitaiko po 40, 50, 60 ar net 70. Bandoms vadovauja suaugusios šernės, kurios yra labai gudrios, sugeba išsaugoti visus kitus. Žvėrių pasaulyje vyrauja matriarchatas.
Pagausėjo ir briedžių, kurie labiausiai kenkia miškininkams nuskabydami didžiausius jaunuolynų plotus.
„Dvi paras buvau įjungęs kamerą šėrykloje. Per tą laiką ritinį šiaudų žvėrys ir suėdė. Pašarų ateidavo po kelis elnius, stirnas. Apsilankė ir penketas šernų“, – pasakojo Gintautas Barčauskas.
Nei sniego, nei įšalo
Iki Naujųjų metų žiema žvėrių per daug neišvargino. Pasak G. Barčausko, nebuvo nei ilgalaikio sniego, nei įšalo, nei speigų.
„Medžiotojai bet kokiems žiemos išbandymams yra pasiruošę. Medžiotojų būreliai pradeda šerti žvėris jau nuo vėlyvo rudens, norėdami kuo daugiau jų prisivilioti į savo plotus. Šėryklose – juoda žemė. Yra palikta ir nepjautų kukurūzų plotų“, – sakė rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
Pasak Gintauto Barčausko, žvėrys šeriami netgi per daug. Pavyzdžiui, pusantro tūkstančio hektaro plotų šėryklose medžiotojai priveža po 20 ir daugiau tonų burokų, 20 ritinių šiaudų, apie 6 tonas avižų, kviečių ir kvietrugių, 3-4 tonas žirnių.
Žuvų irgi nestinga
Pasak G. Barčausko, turtingi žuvų rajono vandens telkiniai.
Draugija konkrečius telkinius įžuvina pagal numatytus ilgamečius planus, taisykles. Pavyzdžiui, į didžiuosius ežerus griežtai draudžiama prileisti karpių. Ši žuvis, Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko teigimu, kapsto ežerų dugną, dumblina vandenį.
Šio gruodžio 17 dienos Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė pasirašė įsakymą skirti 5000 litų iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų vandens telkinių įžuvinimo išlaidoms kompensuoti.
Savivaldybės finansinės paramos įžuvinimui draugija sulaukia kasmet. Dėl to atsiranda galimybė neįgaliesiems, vyresniems negu 62 metų ir jaunesniems negu 16 metų asmenims rajono telkiniuose žvejoti nemokamai.
„Žvejybos įkainiai šiais metais padidėjo. Mokantys internetu už leidimą žvejoti viename telkinyje metus turi pakloti 50 litų. Jei žmogus leidimą įsigyja draugijoje – už tokią pat sumą ir tokį pat laikotarpį įgyja teisę žvejoti visuose 22 telkiniuose – 13 ežerų ir 9 tvenkiniuose. Tačiau draugija išduoda leidimą tik metams, ne trumpesniam laikotarpiui“, – aiškino G. Barčauskas.
