Vidury Klaipėdos esančioje degalinėje pasirodžiusi gyvatė įbaugino joje buvusius žmones. Tik po to, kai gyvis nugeibo, paaiškėjo, kad tai buvo ne gyvatė, o žaltys. Tačiau ne visiems žmonėms netikėti susidūrimai su šliaužiančiais gyvūnais baigiasi laimingai. Uostamiesčio medikai pusantros paros kovojo dėl bitininko gyvybės. Nuodinga gyvatė jo tykojo įsirangiusi į avilį. Po įkandimo dar spėjusį į ligoninę nuvykti žmogų ištiko koma.
Pakliuvo po ratais
Vakar ekologų susidomėjimą sukėlė žinia, kad į Minijos gatvėje esančią degalinę atšliaužė gyvatė. Pasak bendrovės “Dujoka” direktoriaus Jono Vyšniausko, sekmadienio vakarą gyvatė tyliai įsirangė į degalinės kiemą. Apie 19 valandą budėjęs operatorius pastebėjo gyvį šliaužiantį degalinę saugojusio šuns link. Pamanęs, kad iškilo grėsmė jo gyvybei, operatorius čiupo šluotą, kotu švystelėjo gyvatę, kuri, pasak liudininkų, atrodžiusi labai grėsminga, tolyn. Ši nukrito ant važiuojamosios Minijos gatvės kelio dalies ir tuoj pat žuvo po autobuso ratais.
Vakar J. Vyšniauskas ieškojo, ką šis mieste visiškai netikėtas gyvis, tegul ir miręs, galėtų sudominti.
Veisiasi poligone?
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis nenorėjo patikėti pasakojimais, kad į miestą atkeliavo gyvatė. Pasak ekologo, joms mieste nėra kas veikti. Apžiūrėjęs daug baimės įvariusį gyvį, ekologas neabejodamas pasakė, kad tai žaltys. Jam pritarė į uostamiestį atskubėjęs ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ornitologas Gediminas Gražulevičius. Pasak jo, žalčiai nėra jokia naujiena. Šis taip pat į miestą atklysti galėjęs nuo marių. Nemažai jų veisiasi ir Kopgalyje. Gyvatę arčiausiai uostamiesčio jis yra matęs prie Dituvos sodų.
E. Paplauskis sakė, kad pajūryje gyvačių tikrai nėra ir negali būti. Šie nykstantys gyvūnai teoriškai galėtų veistis nebent Kairių poligone. Gyvatėms esą reikalingi kemsai, pelkės, raistai.
Kirto du kartus
Bitininką iš Palangos Aloyzą Glinskį gyvatė užpuolė ne braidantį po pelkes, o nuosavame bityne, kuris nuo jūros nutolęs vos septynis kilometrus.
Praėjusį savaitgalį 76 metų bitininkas, žinomas fizikos ir matematikos mokytojas, norėjo tuščiame avilyje apgyvendinti naują bičių spiečių. Atidengęs avilį pamatė lapų ir grybštelėjęs ranka nutarė juos išmesti. A. Glinskis pajuto skausmą, o iš avilio ištraukęs ranką pamatė prie jos prisisegusią gyvatę. Ji įkando į dešinės rankos delną ir jo laikėsi. Bitininkas jėga atplėšė gyvatę, tačiau ši jam kirto antrą kartą - į nykštį. Metęs visus darbus, o gyvatę uždaręs į stiklinį indą, vyriškis savo automobiliu atskubėjo į Palangos ligoninę.
Dabar bitininkas šypsosi prisiminęs, kaip gyvatės išsigando medikės moterys.
Paleido į mišką
Per 25 minutes į ligoninę atvažiavęs A. Glinskis sulaukė pirmosios pagalbos ir buvo ruošiamas greitąja vežti į Klaipėdą. 30 minučių po gyvatės įkandimo jį ištiko šokas. Klaipėdos apskrities ligoninės Reanimacijos skyriuje medikai dėl jo gyvybės kovojo beveik dvi paras. Šiuo metu vyriškio gyvybei pavojus nebegresia.
Gyvatės būta didelės. Pasak medikų, tarpai tarp dantų siekė iki 2 centimetrų, o ir pats bitininkas teigė, kad ji buvusi ilgesnė nei metras ir storesnė nei 4 centimetrų skersmens. Koks gyvatės likimas, kuri taip ir liko Palangos ligoninės priėmimo skyriuje, A. Glinskis sakė nežinąs. “Klaipėdą” medikai patikino, kad ši gyvatė ir vėl šliaužioja po mišką.
Jau trisdešimt metų bitininkaujantis vyriškis pasakojo, kad per dieną jam įgeldavo ne viena, o dešimtys bičių. Tačiau jų įgėlimus pakeldavo lengviau nei uodo. Po susidūrimo su gyvate A. Glinskio dešinė ranka ir dabar iki peties yra ištinusi bei nusėta mėlynėmis.
Apskrities ligoninėje šią vasarą medikų pagalbos dėl gyvatės įkandimo prireikė trims pacientams, tačiau nė vieno būklė nebuvo tokia kritiška.
Kitose uostamiesčio ligoninėse medikai sakė šiais metais gyvačių aukų negydę.
Skambina į Vilnių
Šalies medikai teigia, kad šiemet gyvačių sukąstų žmonių yra daugiau nei kitais metais.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas vakar “Klaipėdai” sakė, kad per pastarąsias tris savaites nuo gyvačių mūsų šalyje nukentėjo 12 žmonių. Pusė jų gydėsi minėtame skyriuje. Daugiausiai pacientų čia patenka iš Molėtų ir Ignalinos rajonų.
Pasak gydytojo, nuo kaitros gyvatės slepiasi po pamatais, šulinių dangčiais, samanomis. Ypač nuodingųjų angių reikėtų pasisaugoti į laukus šienauti einantiems žmonėms.
Įkandus gyvatei, medikas patarė jokiu būdu nesigydyti patiems, o iškart kreiptis į specialistus. Ištikus bėdai žmonės gali paskambinti į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biurą telefonu 8 52 362 052 ir pasitarti su specialistais, ką daryti. Liepos mėnesį į šį biurą informacijos, kaip elgtis įkandus gyvatei, kreipėsi 6 žmonės. Vienas jų buvo iš Klaipėdos.
Medikai įspėja, kad jokiu būdu gyvatės įkandimo vietos nereikia užveržti. Gyvatės nuodus galima bandyti išspausti arba, jei sveiki dantys, iščiulpti, o pakeliui į gydymo įstaigą ant žaizdos uždėti šaltą ledo kompresą.
Angis - nuodinga
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus vyriausioji zoologė Brigita Paulavičiūtė teigė, kad Lietuvoje yra tik trys gyvačių rūšys - geltonskruostis žaltys, lygusis žaltys ir paprastoji angis. Tik pastarosios įkandimas yra nuodingas. Išskirtiniais atvejais įkąsti gali ir žaltys, tačiau jis neturi nuodų. Atskirti žaltį nuo gyvatės nėra paprasta, juo labiau išsigandusiam žmogui. Zoologė teigė, kad gyvatės nugara nebūna vienspalvė. Ant jos matosi įvairiaspalvė zigzagą ar žaibą primenanti juosta, kuri eina per visą kūną.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
