.jpg)
“Pastaraisiais metais pasaulyje itin susirūpinta hospitalinių infekcijų problema ilgalaikės sveikatos priežiūros įstaigose, – slaugos ligoninėse, globos namuose, kur dažniausiai prižiūrimi vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, silpnesnio imuniteto arba besigydantys po įvairių traumų, insultų, paralyžiuoti asmenys, kuriems reikia slaugos ir palaikomojo gydymo. Infekcinės ligos yra viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus pacientų, esančių minėtose įstaigose, sergamumo ir mirtingumo priežasčių”, – teigia Higienos instituto Pacientų saugos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Ašembergienė.
Nuo 2009 m. palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, kaip visose kitose stacionarines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kasmet atliekami Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimai. Minėtų tyrimų duomenimis, hospitalinių infekcijų dažnis slaugos ligoninėse kasmet kinta: 2009 m. jis siekė 4,9 proc., o 2012 m. – 12,1 proc. Atskirose ligoninėse jis svyruoja nuo 0 iki 16 procentų. Užsienio tyrėjų duomenimis, Europos šalyse šių infekcijų dažnis ilgalaikės sveikatos priežiūros įstaigose svyruoja nuo 2 iki 15 proc. per metus, o JAV registruojama daugiau nei 1,5 mln. infekcijų kasmet.
Lietuvoje pacientai, kuriems reikalinga tolimesnė priežiūra, iš bendrojo pobūdžio ligoninių dažniausiai perkeliami į slaugos ligonines arba į slaugos skyrius, todėl beveik pusė (48,7 proc.) visų nustatytų hospitalinių infekcijų slaugos ligoninėse sudaro infekcijos su kuriomis pacientai jau atvyksta iš kitų ligoninių, kita dalis – tai infekcijos, kurias ligoniai įgyja besigydydami slaugos ligoninėje. Slaugos ligoninėse besigydantiems žmonėms dažniausiai nustatomos odos ir minkštųjų audinių infekcijos, tokios kaip pragulos, trofinės opos ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos, dažniausiai bronchitas – jos sudaro apie 80 proc. visų diagnozuojamų hospitalinių infekcijų.
„Vienas svarbiausių hospitalinių infekcijų kontrolės elementų yra mikrobiologiniai tyrimai, kuriuos būtina atlikti, norint nustatyti infekcijos sukėlėją ir parinkti antibakterinį vaistą. Tačiau tokie tyrimai slaugos ligoninėse neatliekami, todėl, kokie mikrobai šiose ligoninėse besigydantiems žmonėms sukelia infekcijas, galima tik spėlioti“, – teigia J. Ašembergienė.
Hospitalinių infekcijų pagrindinis gydymo įrankis yra antimikrobiniai vaistai. Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, slaugos ligoninėse šie vaistai skiriami gan saikingai, jais gydoma vidutiniškai 9 proc. pacientų, tai yra tris kartus mažiau nei bendrojo pobūdžio ligoninėse. Tačiau visi antimikrobiniai vaistai skiriami tik empiriškai, nesiremiant mikrobiologinių tyrimų rezultatais, o tai yra vienas pagrindinių atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimo ir plitimo veiksnių.
„Paplitimo tyrimas yra vienas iš elementariausių, daug laiko ir sąnaudų nereikalaujančių infekcijų stebėsenos būdų, teikiantis daug svarbios informacijos, naudingos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms valdant infekcijas“, – teigia J. Ašembergienė. Šiandien infekcijų paplitimo tyrimai kasmet atliekami beveik 90 proc. visų bendrojo pobūdžio ligoninių ir ketvirtadalyje visų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių. Tikimasi, kad ateityje šie skaičiai tik didės, kadangi infekcijų paplitimo tyrimą planuojama įteisinti kaip vieną iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos vertinimo rodiklių.
