Ilgai žadėtas ir nuo kovo 1 dienos politikų „pradėtas“ KGB dokumentų išslaptinimas įstrigo – iki šiol nesukurta net speciali interneto svetainė, iki liepos tam nebuvo skirta pinigų.
Gegužę paskelbtas šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų likimus sulaužiusio SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų viešinimas užbuksavo. Politikai nesutaria, ar reikėtų skelbti viską, ar vis dėlto daryti kruopščią dokumentų atranką.
Įpareigojo skelbti, bet neskyrė pinigų
Praėjusių metų birželį Seimas priėmė Liustracijos įstatymo pataisas, kurios atvėrė kelią viešai skelbti visus Lietuvos ypatingajame archyve saugomus SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus.
Šių metų gegužę premjeras Andrius Kubilius pareiškė, esą šių dokumentų paskelbimas atkurtų istorinį teisingumą ir neleistų Maskvai savaip interpretuoti istorijos. Tačiau „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, plačiai išreklamuotas KGB dokumentų viešas skelbimas visiškai sustojo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pripažino, kad iki liepos mėnesio centras nebuvo gavęs pinigų, todėl iki šiol nesukurta speciali visavertė svetainė KGB ir kitų slaptųjų tarnybų dokumentams paskelbti.
„Iki šiol veikusi svetainė www.kgbveikla.lt buvo demonstracinio pobūdžio, nes visaverčiam puslapiui sukurti iš Vyriausybės dar nebuvome gavę pinigų, todėl negalėjome skelbti net ir konkursų“, – apgailestavo T.B.Burauskaitė.
Vyriausybė tik liepos viduryje centrui iš Privatizavimo fondo pervedė 210,8 tūkst. Lt saugykloms įrengti ir jau minėtai visavertei svetainei sukurti. Kol vyksta viešųjų pirkimų konkursas, neaišku, kiek kainuos sukurti šią svetainę.
Fonde apie milijonas dokumentų
LGGRTC vadovė teigė, kad centras iki šiol negavo lėšų ir darbo užmokesčiui už KGB dokumentų viešą skelbimą.
„Mūsų atlyginimai nėra dideli. Neatskaičius mokesčių jie siekia 1 300–1 500 Lt, todėl labai tikimės, kad vienuolikai žmonių Vyriausybė kitais metais skirs, kaip žadėjo, apie 250 tūkst. Lt“, – vylėsi T.B.Burauskaitė.
Eksperimentinę svetainę centras kūrė iš turimų lėšų, bet, pasak T.B.Burauskaitės, viešai skelbiant dokumentus yra daug techninio darbo.
Vien nesudėtingas dokumentų skenavimas užima daug laiko, todėl šiam darbui planuojama pasamdyti bent du žmones.
„Bylos yra sudėtingos, jas reikia kruopščiai peržiūrėti, kad į viešumą nepatektų prisipažinusiųjų bendradarbiavus su KGB pavardės, jų šeimų narių duomenys“, – sakė T.B.Burauskaitė.
Bendradarbiavę su KGB prisipažino 1 589 asmenys, todėl duomenys apie juos saugomi įstatymu.
LGGRTC vadovė aiškino, kad centras privalo peržiūrėti apie milijoną dokumentų lapų. Jei lapai būtų sudėti vienas ant kito, jie pasiektų 40 aukštų dangoraižio stogą.
Jaučia „labai didelį spaudimą“
„Valstiečių laikraščio“ paklausta, ar LGGRTC paskelbs visų buvusių KGB bendradarbių vardus ir pavardes, T.B.Burauskaitė tikino, kad tai padaryti bus neįmanoma.
„Mes nežinome visų agentų pavardžių, nes iš dokumentacijos matyti, kad dažnai jie turėdavo kodinius vardus, – sakė T.B.Burauskaitė. – Visgi iš dokumentuose esančių aplinkybių žinantieji atkurs, kas juos sekė ir rašė ataskaitas KGB.“
Daug dokumentų iš Lietuvos išsivežė okupacinė kariuomenė, bet, pasak T.B.Burauskaitės, likę dokumentai padės labai tiksliai atskleisti, kaip veikė ši represinė struktūra, išaiškės ir nemažai KGB bendradarbių pavardžių.
„Esu įsitikinusi, kad viešai skelbti reikėtų viską be išimties, ir mes pasistengsime tai padaryti, – kalbėjo T.B.Burauskaitė. – Suprantama, išlygos bus taikomos tik laisva valia prisipažinusiesiems.“ Dėl tokio požiūrio T.B.Burauskaitė jau patyrė nemažą spaudimą tiek iš buvusių KGB bendradarbių, tiek iš dabartinių politikų. „Spaudimas labai didelis“, – lakoniškai prisipažino T.B.Burauskaitė.
Keista tai, kad su centru visiškai nebendradarbiauja Valstybės saugumo departamentas, nors anksčiau žadėta, kad jis prisidės prie KGB agentų viešo paskelbimo.
Prilygino Augijo arklidėms
Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad šalyje įgyvendinama nevykusi mintis viešai skelbti KGB dokumentus.
„Aš pats KGB buvau tardomas du kartus, o vieną kartą suimtas ir tik vėliau sužinojau, kas mane įskundė, – pasakojo V.P.Andriukaitis. – Kalbėdamasis su tuo agentu „Pranu“, padariau išvadą, kad jis buvo tiesiog išprievartautas ir todėl apie mane prirašė įvairiausių niekų. Bet taip elgtis KGB išprievartavo daugumą savo bendradarbių.“
Pasak parlamentaro, KGB korta politikų nuolat eskaluojama be pagrindo, nes dauguma jų nebuvo suimti „ir nežino, ką reiškia būti tardymo izoliatoriuje“.
„Su KGB reikia pasielgti kaip su Augijo arklidėmis – paleisti jas srove į giliausius pragarus ir daugiau nebeprisiminti“, – palyginimais kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Netoleruoja jokių išlygų
Partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevičius teigė, kad viešai skelbiant KGB dokumentus nederėtų taikyti jokių išlygų.
„KGB buvo represinė okupacinė struktūra, nukreipta prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą. Todėl KGB tarnavę žmonės už savo klaidas, abejingumą ir nusikaltimus privalo sumokėti visą kainą, – neabejoja S.Buškevičius. – O ta kaina, kad tik viešai būtų paskelbtos pavardės, yra labai menkutė.“
Jaunalietuvių lyderis tikino, kad valdžia turėtų mokytis iš Izraelio, kuris Holokausto vykdytojus ir jų parankinius persekioja iki jų gyvenimo pabaigos.
Nuo KGB nukentėjęs Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas irgi mano, kad jokių išimčių neturėtų būti.
„Tų, kurie laisva valia prisipažino, pavardžių viešai skelbti nereikėtų, o apie V.P.Andriukaičio „tardymus“ mes visi puikiai žinome, todėl tokios jo kalbos neimponuoja“, – sakė A.Patackas.
Užsislėpusius buvusius KGB bendradarbius, kurie iki šiol neprisipažino ir neatgailavo dėl savo veiksmų, jis prilygino pūliniams, kurie gali ir toliau kenkti Lietuvai.
Pasak LGGRTC vadovės T.B.Burauskaitės, šiuo metu yra viešai paskelbtos 15 neprisipažinusiųjų KGB agentų pavardės. Prie kai kurių jų yra ir nuotraukos.
„Bet 1960–1990 metais ideologiškai buvo pasišventę tik apie 5 proc. KGB užverbuotų žmonių, o kiti vienaip ar kitaip sutikdavo bendradarbiauti dėl karjeros ar kitų perspektyvų“, – aiškino T.B.Burauskaitė.
Anksčiau ji sakė, kad KGB agentūriniam fondui viešai paskelbti prireiks ne vienų metų. „Šios nuostatos nepakeičiau ir dabar. Jei finansavimas nestrigs, visus dokumentus paskelbsime viešai per trejus metus“, – tikino T.B.Burauskaitė.
Jos teigimu, kol kas nėra prasmės skelbti iki 1960 m. datuojamų KGB dokumentų, nes aktualesnis yra minėtas trijų dešimtmečių laikotarpis.
Neseniai Seime nebuvo patvirtinta 2010 m. LGGRTC ataskaita. Šiam centrui nemažai priekaištų dėl autorinių sutarčių sudarymo turėjo ir Valstybės kontrolė.
„Šio centro veikloje yra labai daug problemų ir beveik niekas nepakito nuo 2010 m., kai šiaip ne taip patvirtinome 2009 m. ataskaitą“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.
Centro vadovė pralaužė ledus
Lauras Bielinis, politologas
Daug anksčiau visuomenę reikėjo supažindinti su KGB dokumentais, bet jei jie iki šiol nepateikti, reikia labai gerai pagalvoti, kaip KGB agentūrinį fondą reikėtų paskelbti, nes šiuo žingsniu galime ne tik padėti, bet ir pakenkti Lietuvos ateičiai ir dabarčiai. Pavyzdžiui, jei Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimas būtų buvęs viešai paskelbtas iš karto, šiandien nei ji, nei visuomenė nebūtume turėję problemų su Šatrijos Raganos istorija. Kad ir kaip būtų, jaučiu didelę pagarbą T.B.Burauskaitei, kuri visgi sugebėjo „pralaužti ledus“ ir pradėjo viešai skelbti tuos dokumentus.
Žmonės laikomi įkaitais
Algis Krupavičius, politologas
KGB korta Lietuvoje eskaluojama nuo 1990 m. ir visą tą laiką visuomenė yra priešinama. Paskelbti tuos dokumentus reikėjo jau prieš 20 metų, o ne laikyti su KGB bendradarbiavusius žmones savotiškais įkaitais. Vien todėl manau, kad informacija turėtų būti kruopščiai atrenkama. Suprantama, kad daugumą dokumentų reikėtų atskleisti, bet jais nereikėtų naudotis kaip įrankiais politinėje kovoje, jie turėtų būti aktualesni istorikams. Ypač šia korta naudojasi konservatoriai ir krikščionys demokratai, nesugebantys įtvirtinti aiškios ir nedviprasmiškos KGB dokumentų viešo skelbimo tvarkos.
Gediminas STANIŠAUSKAS
