Interneto portalui „WikiLeaks“ pavyko gauti daugiau nei 251 tūkst. slaptų dokumentų iš 250 JAV ambasadų visame pasaulyje. Paviešinta informacija demaskuoja amerikiečių ir jų sąjungininkų politiką.
Atskleidžia ir demaskuoja
Vadinamose kablogramose atskleidžiama, kaip JAV elgiasi su savo draugais ir priešais: derasi, daro spaudimą, kartais net žemina. Slaptos žinutės taip pat demaskuoja užsienio šalyse klestinčią korupciją, prekybą ginklais ir žmonėmis, tokių šalių kaip Iranas ir Libija pastangas įgyti branduolinį ginklą.
Slaptuose dokumentuose taip pat minima ir Lietuva, tačiau ši informacija kol kas nėra paviešinta.
Kai kurių žinučių turinį sudaro diplomatų pokalbiai su slaptais šaltiniais: teisininkais, kariuomenės atstovais, žmogaus teisių gynėjais, žurnalistais. Kitos – tai tik bendri įspūdžiai ar nuomonės. Informacija būdavo adresuojama aukščiausiems JAV valdžios sluoksniams.
Baltųjų rūmų reakciją buvo galima nuspėti: jie pasmerkė „WikiLeaks“ ir pareiškė, kad paviešinta informacija gali sukelti pavojų JAV diplomatams užsienyje ir smarkiai paveikti JAV bei jų sąjungininkų ir partnerių užsienio politiką.
„Toks informacijos atskleidimas kelia pavojų mūsų diplomatams, žvalgybos profesionalams ir žmonėms visame pasaulyje, kurie kreipiasi į JAV pagalbos propaguojant demokratiją ir atvirą valdymą“, – teigė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas.
„Nukirskite gyvatės galvą“
Bene didžiausią ažiotažą sukėlė informacija, kad Saudo Arabijos karalius Abdullah ne kartą ragino JAV užpulti Iraną. Vienoje kablogramoje Saudo Arabijos ambasadorius Vašingtone cituoja savo karaliaus žodžius, pasakytus 2008 metais per susitikimą su generolu Davidu Petraeusu: „Nukirskite gyvatės galvą“.
Be to, karalius Abdullah Pakistano prezidentą Asifą Ali Zardarį vadina didžiausia Islamabado progreso kliūtimi. „Kai galva supuvusi, ji kenkia visam kūnui“, – cituojamas karalius.
Tačiau būtent artima JAV sąjungininkė Saudo Arabija, pasak „The New York Times“, dokumentuose įvardijama kaip viena pagrindinių kovingųjų islamistinių grupuočių finansuotojų. Dokumentai liudija, kad suduoti karinį smūgį Iranui diplomatiniais kanalais reikalavo ir Izraelis.
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas užtikrino, kad paskelbta informacija nepakeis Teherano santykių su regiono šalimis. „Manau, kad tokios medžiagos platinimas – šėtono veikla. Šia informacija nereikėtų pasitikėti“, – pabrėžė Irano vadovas.
„The New York Times“ daro išvadą, kad iš dokumentų galima spręsti apie užkulisinių derybų, kurias vykdo ambasados visame pasaulyje, iki šiol neregėtą spektrą.
Vieni verkė, kiti juokėsi
Slaptą medžiagą „Wikileaks“ pirmiausia perdavė Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“, amerikiečių „The New York Times“, Prancūzijos „Le Monde“, Vokietijos „Der Spiegel“ ir Ispanijos „El Pais“.
Anot „Der Spiegel“, dokumentuose gausu aštrių komentarų apie kai kuriuos pasaulio lyderius. Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel JAV diplomatai apibūdina kaip „vengiančią rizikos ir retai kūrybingą“.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas buvo vadinamas Batmanu, o prezidentas Dmitrijus Medvedevas pravardžiuojamas Robinu (jaunesniuoju ir nepatyrusiu Batmano padėjėju). Rusai į ažiotažą sukėlusį įvykį reagavo gana santūriai. „Wikileaks“ – labai smagus skaitalas, tačiau politinėje praktikoje mes vadovausimės konkrečiais savo partnerių veiksmais ir niekuo kitu“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.
Tuo tarpu Italijos ministrą pirmininką Silvio Berlusconi paviešinti dokumentai pralinksmino. Juose JAV diplomatai pažeria kritikos audringam italo gyvenimui. Be kita ko, jis vadinamas „nekompetentingu, pasipūtusiu ir neefektyviu“, taip pat „psichiškai ir politiškai silpnu“.
Psichologo Vytauto Čepo komentaras:
Jei tai, ką viešina „Wikileaks“, yra tiesa, tuomet, be abejo, tai reikia viešinti. Jei paslaptis patenka į žurnalistų rankas, anokia čia paslaptis. Vadinasi, reikia mokytis tas paslaptis saugoti. Jie paviešino daug medžiagos apie Afganistano ir Irako karus. Kokios čia paslaptys? Visuomenė turi teisę žinoti. Tie karai iš esmės yra neteisingi, tai okupacija. Jie moko žmones, kaip gyventi, laužo per amžius susidariusią jų valstybės sanklodą, nori jėga padaryti juos laimingus. Reikėtų teisti, sodinti tuos, kurie tuos karus sukėlė. Dabar valstybių vadovai retai atsako už savo veiksmus. Pagrindinė žiniasklaidos priedermė ir yra siekti teisingumo. Ne skandalo, bet teisingumo. Nuo akimirkos, kai ką nors sužino vienas žurnalistas, tai jau nebėra paslaptis. Kitaip sakant, negalima mušti liežuvio už tai, kad jis šneka.
Iš slaptų dokumentų
Vašingtonas vykdo slaptą saugumo kampaniją, kurios taikinys – Jungtinių Tautų vadovybė, įskaitant ir patį generalinį sekretorių Ban Ki-mooną.
Sekti JT vadovybę nurodė valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Mainais už suorganizuotą susitikimą su JAV prezidentu Barackas Obama Slovėnijos diplomatams buvo siūloma priimti vieną Gvantanamo kalinį.
Kinijos valdžia sankcionavo kibernetines atakas prieš „Google“, Dalai Lamos puslapį internete, JAV verslininkų ir valstybės pareigūnų tinklalapius.
Europos Sąjunga rengė slaptą sąmokslą boikotuoti M. Ahmadinedžado prezidento inauguraciją.
Rusijos Vyriausybė artimai bendradarbiauja su organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovais.
Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus diplomatų apibūdinamas kaip „silpna asmenybė“, kurią valdo „paranoja“ ir „sąmokslo teorijos“.
Rusijos premjeras V. Putinas vadinamas „dominuojančiu patinu“, o prezidentas D. Medvedevas – „blankiu ir dvejojančiu“.
Izraelis įspėjo JAV, kad laikas bėga ir netrukus bus vėlu sustabdyti branduolinį ginklą gaminantį Iraną.
Jordanijos ir Bahreino atstovai taip pat ragino sustabdyti Irano branduolinę programą bet kokiomis priemonėmis, taip pat ir karinėmis.
Italijos ministras pirmininkas S.Berluskonis pravardžiuojamas V. Putino „ruporu“ Europoje.
Libijos vadas Muammaras Gaddafis galėjo turėti romaną su „geidulinga blondine“ medicinos sesele iš Ukrainos.
