Šis kalėjimas, esantis Lenkijos žvalgybos centro teritorijoje ir pavadintas „Markusu Vulfu“, pateko į Lenkijos prokuratūros dėmesį, kai buvo pradėta aiškintis, kaip Lenkijos valdžia taikstėsi su žiauriais žmogaus teisių, tarptautinės teisės bei Lenkijos įstatymų pažeidimais. Jeigu atsakingi valdžios atstovai bus teisiami, arba prokuratūroje saugomi slapti dokumentai bus paviešinti, JAV antiteroristinė operacija, kurios detales amerikiečiai įnirtingai siekia išsaugoti paslaptyje, gali būti išslaptinti. Prokuratūra jau pareiškė kaltinimus buvusiam Lenkijos vidaus reikalų ministrui bei žvalgybos vadui. Be to, Lenkija jau suteikė dviems vyrams, kurie šiuo metu yra kalinami Gvantaname, nukentėjusiųjų statusą.
Šie vyrai yra iš Saudo Arabijos kilęs Abdas al Rahimas al Nashiris, kaltinamas JAV karinio laivo sprogdinimo organizavimu 2000 metais Jemene, bei Abu Zubaydah, kurį George'o Busho administracija kažkada pavadino trečiuoju žmogumi „Al Qaedos“ hierarchijoje. A. al Nashiriui gresia mirties bausmė, tuo tarpu A. Zubaydah, už grotų esantis jau 10 metų, iki šiol nėra sulaukęs jokių pateiktų kaltinimų. Pastarasis yra teigęs, kad buvo kankinamas ir dar viename slaptame kalėjime – Lietuvoje. Nukentėjusiųjų statusas šiems žmonėms suteiktas remiantis tvirtinimais, kad jie buvo pagrobti JAV valdžios, neteisėtai pervežti į Lenkiją, kankinami, o vėliau išvežti iš Lenkijos į kitą slaptą kalėjimą be ekstradicijos procedūrų vykdymo.
Iš pagrindinio kelio „Google Earth“ žemėlapyje vila nebematoma. Lenkijos valdžios prašymu ši vieta buvo paslėpta. Tačiau paslėpti viską, kas ten vyko nėra taip paprasta, nors kai kurie Lenkijos valdžios atstovai labai to nori. Tačiau generalinė prokuratūra yra kupina ryžto. Šiai dienai tai yra vienintelė baudžiamoji byla, susijusi su CŽV slaptaisiais kalėjimais. Net Baracko Obamos administracija atsisakė tirti kas vyko slaptuose objektuose Lenkijoje, Tailande, Rumunijoje ir Lietuvoje.
Tyrimas vyksta lėtai, tačiau rimtai ir kryptingai. Taip teigia A. al Nashirio advokatas Mikolajus Pietrzakas. Abu kaltintojai šioje byloje, Katarzyna Plonczyk ir Januszas Sliwa, specializuojasi ties organizuotu nusikalstamumu ir kontrterorizmu. Jie yra itin gabus ir kompetetingi specialistai. „Kaltintojai dirba labai aktyviai. Tai labai platus ir kruopštus tyrimas, vis dėlto tai nereiškia, kad jis efektyvus.Viską būtų galima daryti gerokai greičiau“, – tikina M. Pietrzakas. Jis dar nematė visų dokumentų, susijusių su savo klientu, tačiau per trumpą laikotarpį, kurio metu jam buvo leista susipažinti su slaptais dokumentais, jis spėjo įsitikinti, kad „viloje“ su A. al Nashiriu buvo elgtasi itin žiauriai.
Kai kas iš to, kas vyko slaptame kalėjime, jau žinoma. Remiantis išslaptintais amerikiečių dokumentais, A. al Nashiris Lenkijoje praleido septynis mėnesius. Visą šį laiką jam buvo grasinama nužudyti elektriniu grąžtu arba nušauti pistoletu. A. Zubaydah buvo kankinamas „skandinimais“ bei kitais žiauriais tardymo būdais. Tikėtina, kad be šių jau minėtų žmonių kalėjime buvo ir kitų kalinių, su kuriais elgėsi ne ką geriau. Tačiau sunku pasakyti, ar bus paviešinti visi faktai. Lenkų politinis elitas yra prieš buvusių valdžios atstovų persekiojimą, o JAV visai įmanomais būdais vengia bendradarbiauti. Amerikiečiai tvirtina, kad informacija apie elgesį su kaliniais privalo būti įslaptinta.
2011 metais Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis paragino vykdyti „kruopštų tyrimą“ ir nesidangstyti po pasiteisinimais dėl „atsidavimo sąjungininkui“. Jo pirmtakas Aleksandras Kwasniewskis neigė, kad Lenkijoje kada nors egzistavo slaptas CŽV kalėjimas, o dabar jis priešinasi jam pateikiamiems kaltinimams, tvirtindamas, kad jei kas nors ir turėtų būti persekiojamas, tai turi būti ne lenkai, o amerikiečiai. Tuometinis lenkų premjeras Leszekas Milleris atsisako komentuoti kalėjimo klausimą, o štai dabartinis premjeras Donaldas Tuskas kalba griežtai: „Dabar ne XIX amžius, ir čia ne koks nors Bantustanas. Ši byla turi būti atskleista. Šiuo klausimu neturi būti jokių abejonių nei Lenkijoje, nei už vandenyno.“
Tiesos akimirka D. Tuskui yra visai netoli. Praėjusį mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigojo Lenkiją, kad ši iki rugsėjo 5 dienos paaiškintų, kodėl minėtieji A. al Nashiris ir A. Zabuydah buvo pavadinti nukentėjusiais, ir pareikalavo pateikti visus susitarimus ir dokumentus, susijusius su slapto CŽV kalėjimo įkūrimu Lenkijos teritorijoje. Galbūt dabar paaiškės labiausiai dominantys klausimai: koks buvo užsieniečių ir lenkų vaidmuo kalėjimo funkcionavime, kokias derybas vedė žvalgybos organai prieš kalėjimo atidarymą, ar lenkai gavo kažką mainais, leidę įkurti kalėjimą.
Žurnalistas Adamas Krzykowskis, 2009 metais aptikęs daugybę užrašų apie paslaptingus skrydžius ir standųjį kompiuterio diską, kurio neaptiko tyrėjai, mano, kad viloje buvo laikoma nuo šešių iki aštuonių kalinių, daugiausia – vienuolika. Iš viso į greta esantį oro uostą atskrido septyni specialūs CŽV reisai. Įrodymai renkami smulkiausiomis dalelėmis. Tarp jų ir žiniasklaidos pranešimai bei paslaptingi valstybės prokuroro pareiškimai, Lenkijos Senato ir Europos Parlamento nario Jozefo Pinioro tyrimai. Birželį jis pareiškė, kad matė raštelį nurodymą pagaminti geležinį narvą ir nugabenti jį į kalėjimo teritoriją. Dabar jis tikina, kad sužinojo ir daugiau detalių iš gauto slapto raštelio, skirto CŽV pareigūnams. Jame tvirtinama, kad šie kartu su šiukšlėmis išmetinėtų lenkiškos dešros likučius, kad žmonės nepagalvotų, kad viloje laikomi musulmonai.
Kuria linkme toliau pakryps tyrimas, kol kas neaišku. Advokatas M. Pietrzakas mano, kad D. Tusko vyriausybė siekia kuo labiau užtęsti patį procesą. Tačiau jis įsitikinęs: „Jei kaltinimai nebus pateikti niekam, įvyks tikras ugnikalnio išsiveržimas.“ Tačiau yra nuomonių, kad lankei, kad ir kaip ilgai tai truktų, tyrimą užbaigs. „Nežinau, ar tai yra į gerą, ar į blogą, bet tiesiog per daug jau informacijos apie visa tai nutekėjo. Per daug dokumentų jau pamatyta, per daug paviešinta. Džinas jau išleistas iš butelio“, – teigia britų ekspertas Croftonas Blackas. Ką džinas nuveiks laisvėje gali paaiškėti jau artimiausiu metu.
