Teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė matoma milžiniško ledkalnio viršūnė – tikrasis šio organizuoto nusikaltimo mastas stulbina. Ofi cialiai per metus Lietuvoje nustatomi tik keli ar keliolika prekybos žmonėmis atvejų, tačiau nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir tikina, kad prekyba žmonėmis klesti. Šie teiginiai daugelį šokiruoja, atrodo neįtikėtini, tačiau tokia yra skaudi realybė – įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešnamiuose tarnauja šimtai ar net tūkstančiai parduotų jaunų merginų iš Lietuvos.
Nusikaltėliai ieško naujų metodų
Dažniausiai parduodamos merginos, nors pastaraisiais metais vis dažniau parduodami ir vyrai. Jie kartais net nežino, kad tapo preke. Sužino vėliau ir dažniausiai – per vėlai.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Eugenijaus Žalnieriūno, tobulėja ne tik tyrėjai – nusikaltėliai irgi ieško naujų metodų.
„Pastaraisiais metais nusikaltėliai rečiau naudoja smurtą, aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą – neretai net parduotoms merginoms susidaro įspūdis, kad viskas vyko abiem pusėms susitarus“, – pasakoja E.Žalnieriūnas.
Pasak pareigūnų, šiais laikais nusikaltėliai nevilioja bet kurių atsitiktinai į jų akiratį patekusių merginų. Veikia kruopšti aukų atrankos sistema. Šiame užslaptintame organizuotų nusikaltėlių versle „juda“ milžiniškos nelegalių pinigų sumos.
Nelinksmos aukų istorijos
Jauna vieniša motina Asta M. Kaune prarado darbą, todėl su šešerių metų sūneliu grįžo pas tėvus į kaimą. Tačiau pagalbos iš girtaujančių tėvų nesulaukė. Netrukus sūnus susirgo, teko skolintis pinigų, artėjo rugsėjis – sūnelį reikėjo parengti į pirmąją klasę. Pajamų nebuvo, motina vėl skolinosi. Paskui – netikėta pažintis ir pasiūlymas padirbėti Vokietijoje. Darbas nelengvas, tačiau padirbėjusi pusmetį galėtų grąžinti visas skolas ir dar liktų. Tik Hamburge likusi be paso Asta suprato, kokį darbą teks dirbti. Per vėlai suprato.
Kita istorija dar liūdnesnė. Viename Lietuvos miestelyje asocialioje šeimoje augo dvi 15 ir 16 metų mergaitės. Alkoholizmo liūne skęstanti motina dukromis nesirūpino, jos pačios turėjo užsidirbti pinigų drabužiams, maistui ir net malkoms. Vakarais prie namų sustodavo automobiliai, ir paauglės išvažiuodavo su įkaušusiais vyrais. Po metų jos pabėgo iš namų, apsigyveno Panevėžyje, o šiame mieste susipažino su kažkokiu Benu. Vyrukas joms padėjo – nupirko drabužių, maisto, vaišino alkoholiniais gėrimais. Po mėnesio abi merginos išvyko užkariauti Madrido. Tačiau jau pirmą viešnagės dieną jos buvo parduotos ir perparduotos, pateko į sutenerių albanų rankas. Tada sužinojo, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Už Beno pagalbą suviliotos merginos sumokėjo šimteriopai.
Tarptautinis verslas
Neseniai Norvegijos policija atskleidė 15–18 prostitučių tinklą, kuris buvo valdomas iš Vilniaus priemiesčio. Jaunos merginos iš Lietuvos dirbo Osle, o jų sutenerė 28 m. Jelena ir jos giminaičiai kiekvieną savaitę iš pašto pasiimdavo pinigines perlaidas. Per metus Jelena ir jos kompanija gavo apie 250 tūkst. Lt perlaidų.
Norvegijos policija susidomėjo tokiu pinigų srautu ir netrukus nustatė priežastis. Paaiškėjo, kad merginos Jelenai pervesdavo apie 70 proc. uždirbamos sumos, o ši iš Vilniaus rūpinosi jų reklama internete, klientų paieška ir apsauga. Kaip Jelena surinko nemažą merginų komandą, kas jos, ar jos dirbo savo noru?
Paaiškėjo, kad šios merginos Lietuvoje nesėkmingai bandė tapti „Oliala“ mergaitėmis. Atrankos neįveikusios merginos sudomino Jeleną. Ikiteisminio tyrimo metu sutenerė tikino, kad merginų ilgai įkalbinėti nereikėjo. Tačiau vilnietei vis dėlto buvo pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir dabar gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Jelenos šeima gali prarasti savo prabangų namą, nes akivaizdu, kad jis pastatytas už prostitučių uždirbtus pinigus.
Nuteistas užsienietis
Šių metų balandžio mėnesį Panevėžio apygardos teismas už merginų pirkimą dirbti prostitutėmis Jungtinėje Karalystėje aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė 34-erių Albanijos pilietį J.O.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai šią savaitę apygardos teismui perdavė dar vieną didelės apimties (24 tomai) nusikaltimų žmogaus laisvei, dorovei, vaikui ir šeimai baudžiamąją bylą, kurioje 36 metų R.V. įtariamas prekyba žmonėmis, vaiko pardavimu, įtraukimu į prostituciją ir pelnymusi iš prostitucijos. Pasak Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos, kaltinimai prekyba žmonėmis jau yra pateikti devyniolikai asmenų. Jie įtariami jaunų merginų, tarp kurių yra ir nepilnamečių, įtraukimu į prostituciją, pelnymusi iš prostitucijos ir prekyba žmonėmis.
Tyrėjų brokas
Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė gali papasakoti šimtus tokių istorijų. Tačiau policiją, prokurorus ir teismus kasmet pasiekia tik keliolika bylų. Kokios priežastys?
Trūksta patyrusių tyrėjų. Tokius, kaip kaunietis E.Žalnieriūnas, Lietuvoje galima ant pirštų suskaičiuoti. Kartais nukentėjusias merginas pas tyrėjus atlydi ir joms padeda „Carito“ atstovės. Štai J.Juškevičienė prisimena vieną tokios merginos apklausą.
„Tyrėjas klausia, ar suteneris ją versdavo priiminėti klientus, ar ji kartais tuo užsiimdavo savo noru.
Mergina atsakė, kad kartais tai darydavo savo noru. Matau, kad tyrėjas jau užrašo šiuos merginos žodžius. Tada skubiai paklausiu, kaip mergina supranta „savo noru“? Ir ji atsako: „Kai sakydavau, kad nenoriu to daryti, tai mane mušdavo, todėl aš kartais sutikdavau savo noru“, – tyrėjų „profesionalumu“ stebisi J.Juškevičienė.
Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas būtent šioje srityje turi patirties – jam vadovaujant buvo ištirtas pirmasis prekybos žmonėmis atvejis Lietuvoje, o nusikaltėliai buvo nuteisti: „Lietuvoje tikrai labai trūksta tyrėjų, kurie dirbtų būtent šioje srityje. Todėl taip ir yra – žmogus tiria dviračių vagystes, o staiga jam skiriama nagrinėti prekybą žmonėmis. Jis nežino, kaip atlikti tokius tyrimus.“
O štai nusikaltėlius ginantys advokatai pasiruošia labai gerai. VšĮ Psichoterapijos konsultacijų centro gydytoja psichiatrė Živilė Paulauskienė dažnai bendrauja su iš nelaisvės ištrūkusiomis merginomis: „Nukentėjusias merginas iki teismo pačių intymiausių aplinkybių klausinėja tyrėjai, tačiau didžiausias išbandymas merginų laukia teisme. Gerai išmanydami psichologinius dalykus advokatai specialiai nukentėjusiosioms užduoda gniuždančius klausimus ir šios neretai palūžta, atsisako parodymų. Auka jaučia gėdą, o nusikaltėliai triumfuoja.“
Oficialūs ir žiniasklaidos teiginiai skiriasi
Vladimiras Kakoškinas, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras
Į žmonėmis prekiaujančių nusikaltėlių tinklus dažniausiai patenka žemą išsilavinimą turinčios merginos, dažniausiai iš probleminių šeimų. Tirti tokius atvejus sudėtinga, nes merginos dažnai keičia parodymus, kartais jos paperkamos, todėl tyrimai subliūkšta. Be to, nukentėjusieji ir įtariamieji nusikaltimu dažnai gyvena kitose šalyse, slapstosi, todėl ES arešto orderiai neveiksmingi. Ar šie nusikaltimai paplitę? Niekas neįrodė, kad Vakarų Europos šalių viešnamiuose yra šimtai ar tūkstančiai nupirktų merginų ar moterų iš Lietuvos, nors tą teigia žiniasklaida. Mes pradedame tyrimą tik tada, kai į mus kreipiamasi pagalbos. Todėl ofi cialūs duomenys yra tokie – pernai Kauno apygardos prokuratūroje dėl prekybos žmonėmis buvo tirta 14 baudžiamųjų bylų. Teismą pasiekė 7 bylos, o šešios buvo nutrauktos pritrūkus įrodymų.
Tikroji padėtis labai bloga
Kristina Mišinienė, Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukomis“ koordinatorė
Iškeltos ir teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė milžiniško ledkalnio viršūnė. Tikroji padėtis yra labai bloga. Duomenys, kad įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešnamiuose prievarta laikoma tūkstančiai merginų iš Lietuvos, yra neišgalvoti, juk apie tai rašo rimti Vakarų šalių leidiniai, jie tą informaciją tikrai patikrina. Kodėl tiek mažai iškeliama bylų Lietuvoje? Todėl, kad tyrimai atliekami labai neprofesionaliai – neretai aukos ne tik neginamos, bet net apkaltinamos. Tyrėjai kartais nesuvokia, kaip tos merginos jaučiasi ištrūkusios iš nusikaltėlių rankų, kad jos bijo jų keršto, o Lietuvoje šių aukų rėmimas dažnai paliekamas nevyriausybinėms organizacijoms.
Albinas Čaplikas
