Pirmą kartą Lietuvoje ketinama konfiskuoti banke areštuotus „nešvarius“ milijonus dolerių. Mūsų šalies biudžetą turėtų papildyti Rusijos nusikaltėlių pinigai.
Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija planuoja vasario pabaigoje kreiptis į teismą - prašyti pripažinti bešeimininkiais Ūkio banke areštuotus 3,75 mln. JAV dolerių ir konfiskuoti juos valstybės naudai. Tai pinigai, kuriuos dar 2006 metų rugsėjį per Austrijos ir Lietuvos bankus mėgino išplauti rusų mafija.
Tąkart į trylikos ribotos atsakomybės bendrovių sąskaitas Ūkio banke buvo pervesta iš viso 16 mln. JAV dolerių ir 1 mln. eurų. Planuojama paeiliui konfiskuoti visose šiose sąskaitose esančius pinigus.
Sumokėjo gyvybe
Ši istorija prasidėjo 2006-ųjų rugpjūčio 29 dieną, kai Maskvos bankas „Discount“ į Austrijos banką „Raiffeisen Zentralbank Oesterreich AG“ pervedė 44 mln. JAV dolerių, o kitą dieną nurodė austrų bankininkams šiuos pinigus pervesti į sąskaitas kitų valstybių bankuose. Didelė dalis šių pinigų pateko į Lietuvą ir Latviją.
Rusijos centrinis bankas tuo metu jau seniai stebėjo „Discount“, kuris buvo įtariamas pinigų plovimu. Manoma, kad per paskutinius du savo veiklos mėnesius šis bankas išplovė apie pusantro milijardo dolerių.
Rugpjūčio 30-ąją Rusijos centrinis bankas įspėjo austrus, kad pervestieji milijonai gali būti susiję su pinigų plovimu ir net terorizmu. Todėl praėjus kelioms valandoms po to, kai Ūkio bankas gavo 16 mln. dolerių ir 1 mln. eurų iš Austrijos, "Raiffeisen" atsiuntė prašymą grąžinti pinigus, nes įtariamas pinigų plovimas. Lietuviškas bankas pinigų negrąžino, tačiau juos užblokavo ir apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Panašiai įvyko ir Latvijoje.
Rusijos centrinis bankas kitą dieną sustabdė „Discount“ licenciją. To reikalavo Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Andrejus Kozlovas. Jis kreipėsi į teisėsaugą ir rugsėjo 8 dieną dėl „Discount“ veiklos buvo iškelta baudžiamoji byla. Dar po 5 dienų A.Kozlovas ir jo vairuotojas buvo nušauti išeinantys iš sporto komplekso.
Svarbus pokalbis
Tirdami šią pinigų plovimo bylą, FNTT pareigūnai bendradarbiauja su kolegomis Rusijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Ukrainoje ir Izraelyje. Bene sunkiausiai sekėsi kalbėtis su Rusijos kolegomis. Į teisinės pagalbos prašymus jie pusę metų nereagavo, vėliau atsakė, jog negali priimti pareigūnų iš Lietuvos.
„Discount“ bylos tyrimas Rusijoje pakrypo keista linkme - tardytojai nusprendė bylą nutraukti. Įtariama, kad jiems už tai buvo dosniai sumokėta.
Tai apsunkino ir tyrėjų Lietuvoje darbą. Tačiau vėliau padėtis pasikeitė. Lietuvos pareigūnai sako negalintys teigti, jog tam įtakos turėjo FNTT atstovo pokalbis su tuometiniu Rusijos finansinės žvalgybos vadovu Viktoru Zubkovu (dabartinis Rusijos vicepremjeras). Galbūt tai tik sutapimas. Kad ir kaip būtų, 2007 metų viduryje viename tarptautiniame renginyje, kuriame buvo susirinkę su finansiniais nusikaltimais kovojantys pareigūnai, FNTT atstovas apie šias bylas ilgai kalbėjosi su V.Zubkovu.
Praėjus kuriam laikui Rusijoje „Discount“ byla buvo atnaujinta, ją anksčiau tyrę pareigūnai nušalinti nuo tarnybos, vienam jų iškelta baudžiamoji byla. Į gera pasikeitė ir rusų bendradarbiavimas su lietuviais šioje istorijoje.
Nesėkmingos pastangos
Tuo metu tikrieji pinigų savininkai (oficialiai vis dar nenustatyta, kas jie tokie, tačiau yra pagrindo manyti, jog tai Uralo nusikalstamos grupuotės) nenustygo: Latvijoje, siekiant panaikinti pinigų areštą, buvo daromas didžiulis spaudimas pareigūnams, jiems siūlyti milžiniški kyšiai. Esą žadėta nuo 10 iki 20 proc. išgelbėtos sumos. Panašūs dalykai vyko ir Lietuvoje.
Pasak LŽ šaltinių, Lietuvoje areštuotų pinigų gelbėjimu rūpinęsis garsios verslininkės Nijolės Veličkienės sūnus Liutauras. Tačiau vakar LŽ jis tvirtino to nedaręs ir su tais pinigais neturįs nieko bendra.
Iš pradžių kažkas pasamdė žinomą advokatą Juozą Gaudutį. Bet jam nieko nepavyko padaryti. Tuo pat metu bandyta per įvairius žmones rasti „priėjimą“ prie pareigūnų, susijusių su šiuo ikiteisminiu tyrimu. Pernai buvo pasamdytas naujas advokatas - Gintaras Balčiūnas. Jis per teismus bandė pasiekti pinigų arešto panaikinimo, tačiau nesėkmingai. Vakar G.Balčiūnas LŽ sakė jau neatstovaujantis šiems klientams, nes „jie sunkiai pasiekiami, santykiai nutrūkę“. Advokatas teigė nenorintis pasakoti apie tuos žmones.
Vadovai - valkatos ir negyvėliai
FNTT jau kurį laiką turėjo žinių, kad įmonės, į kurių sąskaitas buvo pervesti pinigai, fiktyvios (milijonai esą buvo sumokėti už kompiuterius, mėsos konservus ir kt.). Šie duomenys buvo patvirtinti praėjusį gruodį, kai Kauno FNTT ir apygardos prokuratūros atstovai nuvyko į Maskvą. Ten mūsų pareigūnai dalyvavo per kratas, apklausas. Šios komandiruotės metu tyrėjai galutinai įsitikino, jog pinigų gavėjai - fiktyvūs.
Paaiškėjo, kad 5 veiklos nevykdžiusių bendrovių „direktoriai“ - prasigėrę valkatos. Per apklausas jie prisipažino dokumentus pasirašinėję už atlygį. Kas jiems už tai mokėjo, neaišku. Dar 5 bendrovių atstovai tvirtina, jog veikla buvo vykdoma, tačiau šių asmenų parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai bei kitų apklaustųjų parodymams. Dar 3 įmonių vadovų apklausti neįmanoma: „Korofalt Ventures LTD“ direktorė žuvo įtartinomis aplinkybėmis, miręs ir "Morrison Agency LTD" atstovas, o „Buron Capital Corp.“ direktorius dingęs.
Nustatyta, kad vienintelė šių fiktyvių įmonių paskirtis - nešvarių pinigų įteisinimas. Sąskaitos atidarytos klastojant nieko apie tai nežinančių žmonių parašus arba pasirašant jas už atlygį. Kas tikrasis sąskaitų šeimininkas, neaišku.
Latvijos teismas, kur su finansais susiję įstatymai yra kiek kitokie nei Lietuvoje, iš „Discount“ per Austriją pervestus 7,5 mln. dolerių konfiskavo dar praėjusią vasarą. Dabar tai padarys ir Lietuva.
Ainis Gurevičius, „Lietuvos žinios“
