Naujienų portalui tv3.lt suvalkietė Eglė pasakoja, kad sutrikusią skydliaukės veiklą jai išdavė atsiradę nemalonūs simptomai, kurie blogino gyvenimo kokybę: padidėjęs kūno svoris, odos sausumas, energijos trūkumas ir kiti.
„Kreipiausi į gydytoją minėdama, kad tiesiog pavargau būti pavargusi. Mano atveju buvo itin sureagavusi oda ir plaukai, kadangi paprastai odos sausumas yra vienas iš indikatorių šiai problemai nustatyti, nuolat trūko energijos, ypač antroje dienos pusėje.
Jos trūkdavo taip, kad atrodydavo, jog neturiu „jokios galios“ pakilti ir nueiti, pavyzdžiui, į vonios kambarį, o ką jau kalbėti ir apie rimtesnę veiklą. Faktiškai darbinga būdavau tik pirmoje dienos pusėje, o daugiau jėgų nebelikdavo“, – pasakoja Eglė.
Visgi, kreiptis pagalbos ir ieškoti atsakymų moteris nusprendė tada, kai po 6 savaičių visiško cukraus, net ir pridėtinio, atsisakymo, Eglės svoris padidėjo 1,2 kilogramo. Atlikus tyrimus, paaiškėjo diagnozė – hipotirozė. Nuo to laiko suvalkietei tenka kiekvieną dieną vartoti vaistus.
„Po 1,5 mėnesio atsistatė visi tyrimai. Visgi, tiroksinas yra nuolat vartojamas vaistas, kadangi šie pasikeitimai yra negrįžtami. Laikui bėgant, vaisto dozė gali būti mažinama“, – priduria ji.
Skydliaukės svarba
„Skydliaukė – endokrininė liauka, esanti kaklo priekiniame paviršiuje, kurios dydis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno svorio ir gali svyruoti nuo 10 iki 35 gramų“, – paaiškina Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė Raimonda Klimaitė.
Anot gydytojos, pasitaiko įvairių skydliaukės ligų, kurios sukelia šios liaukos funkcijos sutrikimus. Dažniausiai simptomai priklauso nuo to, kaip liga pakeičia skydliaukės funkciją:
„Jei funkciją aktyvins, sukels tirotoksikozę, o jeigu slopins – hipotirozę. Tirotoksikozė yra padidėjęs skydliaukės aktyvumas, kuomet yra gaminama per daug hormonų. Hipotirozė – nepakankama skydliaukės funkcija, todėl gaminama per mažai skydliaukės hormonų. Priklausomai nuo to, koks bus skydliaukės funkcijos sutrikimas, pasireikš tam tikri simptomai.“
Neretai didesnę riziką sirgti skydliaukės ligomis turi moterys bei asmenys, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis:
„Taip pat ir gyvenantys jodo deficito regionuose, persirgę viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, turėję kaklo organų radiacinę apšvitą, turintys giminėje sergančių skydliaukės ligomis.“
Simptomai ir skydliaukės ligos
Jeigu žmogui skydliaukės funkcija tampa pernelyg aktyvi, pacientas gali jausti dažną ir / arba neritmišką širdies veiklą, kūno svorio mažėjimą, prakaitavimą, padidėjusį jautrumą, nerimą, reprodukcinės ir virškinimo sistemų sutrikimus.
„Jeigu skydliaukės funkcija nepakankama, tuomet simptomai gali pasireikšti štai tokie: reta širdies veikla, kūno svorio didėjimas, apatija, mieguistumas dienos metu, sausa pleiskanojanti oda, plaukų slinkimas, vidurių užkietėjimas. Be to, jeigu skydliaukės funkcija nesutrikusi, gali pacientas ir nejausti specifinių simptomų“, – paaiškina gydytoja endokrinologė Raimonda Klimaitė.
Viena dažniausių skydliaukės ligų – mazginė skydliaukė. Dažnu atveju skydliaukės mazgai yra diagnozuojami atsitiktinai, atliekant skydliaukės ar kitų kaklo organų echoskopiją.
„Dažniausiai skydliaukės mazgai yra gerybiniai ir nedidelio dydžio, todėl nesukelia jokių simptomų. Visgi, prie dažniausių skydliaukės ligų yra priskiriamos ir autoimuninės skydliaukės ligos: lėtinis autoimuninis tiroiditas – Hašimoto tiroiditas – ir Greivso liga.
Skydliaukės vėžys yra reta endokrininė liga, kuri sudaro tik apie 1-2 proc. visų navikų. Dažniausiai jokių simptomų nesukelia ir liga yra diagnozuojama echoskopuojant radus įtartiną skydliaukės mazgą bei atlikus šio mazgo biopsiją. Todėl yra labai svarbu, diagnozavus mazginę skydliaukę, reguliariai stebėti mazgų echoskopinius pokyčius dinamikoje“, – įspėja gyd. R. Klimaitė.
Gydymas ir prevencija
Atsiradus įtarimams apie skydliaukės funkcijos sutrikimą, rekomenduojama nuvykti pas gydytoją ir atlikti TTH tyrimą, kuris yra atliekamas imant veninį kraują. Taip pat svarbu pasirodyti specialistui užčiuopus skydliaukėje mazgą bei atlikti skydliaukės ultragarsinį tyrimą.
„TTH tyrimas atliekamas veniniame kraujyje. Specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia. Skydliaukės ultragarsinį tyrimą atlieka gydytojas radiologas arba gydytojas endokrinologas. Šiam tyrimui specialaus pasiruošimo taip pat nereikia“, – ramina Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė Raimonda Klimaitė.
Laiku nespėjus spręsti atsiradusių skydliaukės problemų, gali išsivystyti rimtos skydliaukės funkcijos sutrikimų komplikacijos, kurios ima trikdyti kitų gyvybiškai svarbių organų veiklą.
Laimei, anot gydytojos, dažniausiai skydliaukės ligoms būdingų simptomų pacientai neignoruoja ir laiku kreipiasi į specialistus:
„Skydliaukės ligų gydymas gali būti medikamentinis, kuomet skiriami skydliaukės funkciją slopinantys vaistai arba pakaitinė terapija hormonu Levotiroksinu, priklausomai nuo skydliaukės ligos.
Jeigu medikamentinis gydymas yra neefektyvus ar kontraindikuotas, pasirenkamas radikalus gydymo metodas, pavyzdžiui, radiojodo terapija, operacinis gydymas.
Gydymo trukmė priklauso nuo konkrečios skydliaukės ligos. Mazginė skydliaukė operuojama tais atvejais, kai įtariamas skydliaukės vėžys arba yra kaklo organų spaudimo požymiai, kosmetiniai defektai.“
Nors genetinių veiksnių, kurie nulemia skydliaukės ligų paveldėjimą, pakeisti negalima, tačiau galima imtis prevencinių priemonių neatsirasti šioms ligoms pakeičiant savo gyvenimo būdą. Pasiteiravus, ko reikėtų vengti kasdienybėje, gydytoja endokrinologė vardina:
„Reikėtų vengti žalingų aplinkos veiksnių, radiacijos. Savarankiškai nevartoti jodo preparatų ne pagal paskirtį, netepti juo kaklo, nagų ar padų. Planuojant nėštumą ar pastojus, pasitikrinti skydliaukės funkciją, atlikti skydliaukės hormonų tyrimus.
Pajutus skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingus simptomus ar užčiuopus darinį kakle, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir gydytoją endokrinologą.“
