„Nepaprastosios padėties įstatyme yra keli svarbūs momentai. Pirma – trukmė. Kaip girdime, kol kas mėnesiui prašo. Tai kaip ir pagrįsta būtų. Antra, teritorija. Pasienio ruožas ir pasieniečiai prašo dar penkių kilometrų. Galima, ko gero, irgi svarstyti ir rasti argumentų.
Trečia – kokie ribojimai toje teritorijoje bus. Kol kas ribojimų mes nematėme. <...> Kokie ribojimai tuose 10 kilometrų bus nustatyti, nuo to priklausys [ar palaikysime“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.
„Dar kartą sakau – nereikėjo veltis į performansą, ieškoti tokių pusiau sprendimų vasarą, reikėjo tą iš karto priimti ir nereikėtų šiandien tokių dalykų mums daryti skubos tvarka“, – pridūrė jis.
S. Skvernelio teigimu, nepaprastąją padėtį reikėjo įvesti seniau dėl to, kad dalis ribojimų jau taikoma realybėje, tačiau jie nėra reglamentuoti teisiškai. Politiko tvirtinimu, dalis vidaus reikalų ministrės šiuo metu taikomų sprendimų kartais prasilenkia su Nepaprastosios padėties įstatymu.
„Tiesiog būtų įstatymiškai įtvirtina situacija, kurią mes turime. Ir su migrantų neįleidimu nebūtų ta vadinama apgręžimo politika, kuri irgi yra ant slidžios ribos taikoma. Viskas būtų įstatyme numatyta. Dabar jie pasiblaškė nuo vasaros ir vis tiek priėjo prie tos situacijos, kurią dabar turi daryti. Pasirinkimo nėra kitokio“, – teigė S. Skvernelis.
Pasak jo, kokia situacija gali susiklostyti Lietuvos pasienyje, priklausys nuo to, kaip spaudimą pavyks atlaikyti Lenkijai.
„Priklausys nuo to, kaip susitvarkys Lenkija. Lenkija yra mūsų svarbiausias partneris, draugas ir nuo Lenkijos sėkmės priklausys, kaip elgsis su mumis. Jeigu Lenkija sugebės susitvarkyti ir efektyviai apginti savo sieną, tai tikėtina, kad tokio bandymo gali nebūti. Jei Lenkiją pavyktų pralaužti, matyt, toks bandymas būtų ir mūsų pasienyje“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
Politiko teigimu, nors jo frakcija žiūrės, kokius ribojimus ketinama įvesti, tačiau planuoja palaikyti nepaprastosios padėties įvedimą.
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Toks siūlymas teikiamas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susitelkus šimtams migrantų. Pirmadienį jie nesėkmingai bandė patekti į Lenkiją.
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t.t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.
Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
Vyriausybės parengtą pasiūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo kartu su premjere Ingrida Šimonyte antradienį po pietų aptars prezidentas Gitanas Nausėda.
Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
