Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatas į prezidentus S. Skvernelis savo rinkimų programos nuostatas ir aktualijas aptarė portalo tv3.lt ir TV3 studijoje.
Ekonomikos vaisius jaučia visi
S. Skvernelis šiuo metu vis dar eina ir premjero pareigas, ir dalyvauja rinkimų kampanijoje, tačiau teigia, kad rinkimai netrukdo darbo vyriausybėje, nes kampaniją vykdo savo laisvu laiku.
„Netrukdo. Dirbu pilnai ir atsakingai vykdau savo pareigas. Vyriausybės veikloje nejaučiame jokių sąsajų su rinkimais“, – tvirtino S. Skvernelis.
Premjeras nenorėjo įvardinti, ką laikytų pagrindiniais savo konkurentais, ar kurie politikai jam būtų parankesni kovoje antrajame ture.
„Aš asmeniškai vertinu visus devynis kandidatus kaip lygiaverčius varžovus. Nė vieno neišaukštinu, nė vieno nenuvertinu“, – teigė pašnekovas.
S. Skvernelis mano, kad tarp reitingų lyderių – Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės – didelio skirtumo nėra. Pasak premjero, šie du kandidatai atstovauja dešinįjį elektoratą ir stambųjį verslą. Nors šie kandidatai, S. Skvernelio nuomone, vienodi, daugiau kritikos jis skyrė šiuo metu apklausose pirmąją vietą užimančiam G. Nausėdai.
„[G. Nausėda] nelabai geba atsakyti į klausimus, daug vandens pilstymo“, – konkurentą apibūdino premjeras.
Pasak jo, G. Nausėda turi daug idėjų, tačiau nežino konkrečių priemonių, kaip tas idėjas įgyvendinti. S. Skvernelio nuomone, ekonomistas per daug stengiasi visiems įtikti, taip dažnai prieštaraudamas pats sau.
Jei G. Nausėda siūlo tik idėjas, tai S. Skvernelis, jo paties nuomone, siūlo konkrečius darbus, ką, pasak premjero, įrodo vykdoma vyriausybės programa: atskirties mažinimas, atlyginimų, pensijų kėlimas.
„Ekonomikos vaisiais pasidaliname su kiekvienu valstybės gyventoju. Ar senolis, ar studentas, ar vaikas – visi pajaučia ekonomikos augimą“, – tvirtino S. Skvernelis.
Kandidatas pažymėjo, kad tapęs prezidentu būtų aktyvus vidaus politikoje: bendradarbiaus su valdančiąja dauguma, inicijuos įstatymų projektus, tačiau nesieks būti „antruoju premjeru“.
„Bandyti konkuruoti su vyriausybe, pažeidžiant Konstitucijoje numatytus įgaliojimus... Man nekiltų tokia pagunda ar noras“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
Vertindamas teisėsaugos situaciją šalyje, premjeras pažymėjo, kad iškilęs teisėjų korupcijos skandalas parodė, kad reikia kalbėti apie teisėjų skyrimo principus, jų veiklos vertinimą, tam tikrų nepotizmo apraiškų šalinimą. S. Skvernelis mano, kad padėtį pagerinti galėtų teisėjų specializacijos ir tarėjų instituto sukūrimas. Iš prokuratūros darbo S. Skvernelis norėtų didesnio dėmesio viešojo intereso gynime, o STT ir VSD, premjero teigimu, yra teisingame kelyje.
Per griežtai nubaudė
S. Skvernelis pakomentavo ir žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad prieš kelis dešimtmečius yra gavęs tarnybinę nuobaudą. Pasak kandidato, nerastume nė vieno policijos pareigūno, kuris nebūtų gavęs pastabos. S. Skvernelis tvirtino, kad jo pastaba nesusijusi su kyšio ėmimo.
Pasak S. Skvernelio jo nusižengimai buvo formalūs ir nešiurkštūs. Vienas – už nepadėtą antspaudą ant blanko. Kita už tai, kad per griežtai nubaudė kelių eismo taisykles pažeidusį asmenį.
S. Skvernelis teigė, kad paviešins duomenis apie šias nuobaudas, nes neturi ko slėpti.
„Aš vieną [pastabą] gavau ir turėjau daugiau nei 30 apdovanojimų ir paskatinimų“, – gyrėsi S. Skvernelis.
Svarbiausia partnerystė su JAV, latviai – konkurentai
Kalbėdamas apie užsienio politiką, S. Skvernelis teigė, kad jam tapus prezidentu šioje srityje būtų svarbiausi Lietuvos interesai.
„Principinis pokytis – vykdyčiau ne personalinę, o nacionalinę užsienio politiką“, – teigė S. Skvernelis.
Tapęs prezidentu dabartinis vyriausybės vadovas gilintų transatlantinius santykius, ypač stengtųsi dėl ryšių su, jo nuomone, svarbiausia Lietuvos partnere JAV.
„Būtina ne tik žodžiais, bet ir darbais parodyti, kad esame strateginiai partneriai“, – įsitikinęs premjeras.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, S. Skvernelis pažymėjo, kad jis pasisako už savarankiškų valstybių sąjungą ir nėra gilesnės integracijos šalininkas. Pasak jo, ateityje bus būtina burti stiprią koaliciją su kitomis šalimis dėl būsimos finansinės perspektyvos ir stengtis sumažinti didžiulį atotrūkį tarp senųjų Europos Sąjungos narių ir naujųjų.
S. Skvernelis teigė, kad Lietuvai svarbi strateginė partnerystė su Japonija tiek ekonomikos, tiek inovacijų srityse, o į santykius su Kinija reikėtų žiūrėti pragmatiškai. Premjeras teigė, kad jam tapus prezidentu būtų geriau vystoma Rytų partnerystė programa ir dedama daugiau pastangų padėti jos šalims – Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui.
„Nereikia santykių, kad tik jie būtų“, – taip apie bendravimą su Rusija kalbėjo S. Skvernelis.
Jis tvirtino, kad tapęs valstybės vadovu su šia kaimyne vystytų tik pragmatiškus santykius, nes jų gerinti kol kas nėra prasmės – Rusija toliau vykdo agresyvią politiką kaimynių atžvilgiu, šalyje pažeidžiamos žmogaus teisės.
D. Grybauskaitė ne kartą kritikavo S. Skvernelio veiksmus užsienio politikoje. Prezidentei užkliuvo premjero vizitas Izraelyje, o tai, kad S. Skvernelis Latviją įvardijo kai Lietuvos konkurentę, šalies vadovė pavadino tarptautine gėda. Pasak S. Skvernelio, vizitas į Izraelį nebuvo klaida, nes jis buvo suplanuotas, o Palestinos neaplankė, nes vizito tikslai buvo kiti.
„Jei reikės, bus vizitas į Palestiną“, – tvirtino S. Skvernelis.
Komentuodamas santykius su Latvija, S. Skvernelis pažymėjo, kad Latvija yra artimiausia mūsų kaimynė, su kuria mus sieja bendra istorija ir stiprus dvasinis ryšys. Tačiau, pasak premjero, ekonomikoje Lietuva ir Latvija yra konkurentės. Visgi, S. Skvernelio teigimu, tai nepakenks šalių santykiams – premjeras bendravo su Latvijos ministru pirmininku ir jokių priekaištų nesulaukė.
Portalas tv3.lt primena, kad prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 d.
