Praėjusią savaitę Vyriausybė grąžino dvidešimties metų senumo skolą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. 574 tūkst. eurų į klubo sąskaitą pervedė Kūno kultūros ir sporto departamentas.
„Simboliška, kad skola grąžinama būtent šiemet, likus kelioms savaitėms iki planuojamos „Žalgirio“ pergalės Eurolygoje paminėjimo. Esame dėkingi vyriausybei ir premjerui Sauliui Skverneliui už duotą bei įgyvendintą pažadą“, – kalbėjo Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Eurolygos čempionų titulą „Žalgiris“ iškovojo 1999 m. Po šios pergalės tuometinė Gedimino Vagnoriaus vyriausybė priėmė nutarimą ir įsipareigojo skirti klubui daugiau kaip 5 mln. litų. Tačiau dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos šalyje įsipareigojimas buvo įgyvendintas nepilnai ir 574 tūkst. eurų likutis nebuvo pervestas. Per tą laikotarpį Kauno „Žalgiris“ ne kartą kreipėsi į vyriausybę dėl likusios sumos.
Rinkimų metu atsirado pinigų
Portalo tv3.lt sporto skyriaus redaktorius Mažvydas Laurinaitis sako, kad šis premjero žingsnis sporto bendruomenėje buvo aptariamas.
„Kiek teko bendrauti su kolegomis, tai nuomonės panašios. S. Skvernelis apie tą pinigų grąžinimą kalba nuo 2017 metų, bet vis tų pinigų nerasdavo, to klausimo vis neįtraukdavo, o artėjant rinkimams staiga atsirado ir pinigų, ir vietos tam klausimui. Pinigai „Žalgiriui“ labai greitai „suvaikščiojo“, – kalbėjo M. Laurinaitis.
Rinkiminį prieskonį šiame veiksme įžvelgia ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga.
„Žinoma, mes negalime to įrodyti. Bet aš iš karto pasakiau, kad premjero kandidatavimas į prezidento postą sukelia tokių įtarinėjimų, kuo grindžiami vieni ar kiti sprendimai“, – svarstė pašnekovas.
Pasak politologo, tai ne pirmas premjero žingsnis, kuris kelia abejonių: tai daro kandidatas S. Skvernelis, ar ministras pirmininkas S. Skvernelis.
„Atsigręžimas į kainų problemą, į tariamą naujų prekybos tinklų pritraukimą. Buvo tokie požymiai, kad galvojama apie prezidento rinkimų kampaniją. Manau, kad šitas žingsnis „įsipaišo“ į šį siekimą patraukti rinkėjų dėmesį“, – teigė S. Spurga.
Kiek toks veiksmas gali pritraukti „Žalgirio“ gerbėjų balsuoti už S. Skvernelį? M. Laurinaičio nuomone, gal ir ne visa „žaliai baltų“ sirgalių armija brauks kryželį prie premjero pavardės gegužės 12 d., bet dalis – tikrai taip.
„Atsiminkime tą atvejį, kai „Žalgiris“ buvo ties bankroto riba. Tada išlindo Vitas Tomkus su „Respublika“. Jis 3 mln. litų davė „Žalgiriui“, tai, kiek pamenu, jo populiarumas ir kai kurių žmonių požiūris į jį pasikeitė stipriai. Šiuo atveju, manau, tam tikrą sirgalių grupę toks S. Skvernelio žingsnis tikrai gali paskatinti balsuoti už jį. Ypač tuos žmones, kurie neturėjo tvirto pasirinkimo, už ką balsuoti“, – mano tv3.lt sporto redaktorius.
Kad tai paveiks dalį rinkėjų, įsitikinęs ir S. Spurga.
„Tai tokia žinia, kuri įsmigs kažkam į širdį, galbūt į protą, galbūt į pasąmonę. Kiekvienas veiksmas, geras ar blogas, rinkėjų yra pastebimas ir vertinamas. Tai kraunasi į taupyklę, kiek ten susikraus, kokiais ten sluoksniais guls, tokių instrumentų mes neturime, kad ištirtume, kas vyksta kiekvieno žmogaus galvoje. Bet, be abejo, tam tikrą įtaką tai turės“, – teigė MRU docentas.
„Žalgirio“ organizacija ne kartą šiltai atsiliepė apie kitą politiką, kuris klubui plačiai atveria piniginę, susidedančią iš mokesčių mokėtojų pinigų – Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Savivaldybės parama pagrindinei miesto krepšinio komandai dabar siekia virš 2 mln. eurų.
„Neišgirsime, kad koks komandos lyderis sakytų, kad V. Matijošaitis toks ir anoks blogas. Klubo suinteresuotumas, kad žaidėjai viešojoje erdvėje teigiamai atsilieptų apie tuos politikus, kurie duoda pinigų. Bet S. Skvernelio atveju, nežinau, kiek tas suinteresuotumas gali būti, nes tai yra vienkartinis dalykas. Tuo ir baigsis jo ir „Žalgirio“ sąsaja. Nors jis dažnai lankosi „Žalgirio“ varžybose, dažnai yra jose matomas. Bet iš krepšininkų pusės neturėtų atsirasti tokio noro girti S. Skvernelį, gražiai apie jį kalbėti“, – samprotavo M. Laurinaitis.
Tokie pinigai nesimėto
Pasak portalo tv3.lt sporto redaktoriaus, 574 tūkst. eurų, kuriuos vyriausybė skyrė „Žalgiriui“, yra iš tiesų didelė suma, nors komandos biudžetas šiemet siekia virš 10 mln. eurų.
„Už tokią sumą gali nusipirkti vieną ar du gerus žaidėjus, išmokėti premijas krepšininkams už gerą pasirodymą Eurolygoje. Tokie pinigai „Žalgiriui“ nesimėto į kairę ir dešinę“, – tvirtino M. Laurinaitis.
Pasak pašnekovo, Lietuvos sporto realybė yra tokia – klubas be valdžios paramos bus nekonkurencingas.
„Tas pats „Rytas“ gauna didelius pinigus. Be tos paramos, tiek „Rytui“, tiek „Žalgiriui“ būtų sunku. „Žalgiris“ nebūtų taip staigiai išlipęs iš finansinės duobės ir taip greitai pradėjęs rodyti gerus rezultatus Eurolygoje, jei nebūtų gavęs savivaldybės paramos. Kiek teko girdėti, tas pats Šarūno Jasikevčiaus išsaugojimas, gebėjimas jam padidinti algą iki tokios, kokią gauna elitiniai Europos treneriai – nemaža dalis yra dėl savivaldybės paramos“, – pasakojo tv3.lt sporto redaktorius.
M. Laurinaičio teigimu, kitose Europos šalyse padėtis kiek kitokia – ten didesnės verslo rinkos, tad didesni ir rėmėjai, klubai gali išsilaikyti be vietinės valdžios paramos. Tačiau dažnu atveju gelbsti ir didesni, populiaresni tos pačios organizacijos futbolo klubai. Taip didžiulius biudžetus sau gali leisti Madrido „Real“, „Barcelona“ ar Miuncheno „Bayern“. Pasak M. Laurinaičio, ateityje prabangą išgyventi be vietos valdžios malonės gali sau leisti ir Kauno „Žalgiris“
„Jis yra Eurolygoje, turi sutartį, lyga eina link tokio uždaros lygos plano, tada ateis didesni pinigai ir, galbūt, galima tikėtis, kad tada nebereikės savivaldybės paramos“, – pasakojo pašnekovas.
Tačiau nepriklausomybė nuo valdžios pinigų šviečiasi tik „Žalgiriui“, mano M. Laurinaitis. Jo tvirtinimu, mažesni klubai vis dar turės taikytis prie politinių srovių.
„Yra tokių, kur daugiau nei pusę biudžeto sudaro savivaldybės pinigai. Tokią dalį nubraukus komandai būtų sunku surinkti biudžetą, sudėtį, būti konkurencingai. O kai nesi konkurencingas ir stiprus, tampi neįdomus žiūrovams, tada mažėja finansavimas ir iš kitur. Yra pavojų dėl politikų valios: vieną dieną duos, kitas kitą dieną ateis ir sakys, kad galima tuos pinigus skirti kitiems tikslams“, – kalbėjo M. Laurinaitis.
Kovos dėl miesto pinigų ir Lavrinovičiai Seime
Aistrų dėl sporto klubų finansavimų kyla ne tik Kaune. 2017 m. Vilniaus miesto savivaldybė padalino 1 mln. eurų miesto komandoms – tuometiniam „Lietuvos rytui“ ir futbolo klubui „Žalgiriui“. Šį siūlymą registravo konservatoriai su Adomu Bužinsku priešakyje. Politikas savo siūlymą aiškino, kad Vilniaus „Žalgiris“ su papildomu finansavimu galėtų geriau pasirodyti europiniuose turnyruose, o pasikeitusi „Ryto“ vadovybė pasiruošusi grąžinti Vilniaus krepšinio sirgalių pasitikėjimą. A. Bužinskas pridūrė, kad pagal susitarimą, 20 proc. šios paramos turės būti skiriama jaunimo ugdymui.
Papildomas milijonas savivaldybės biudžete atsirado, kai laiku nebuvo pradėti Europos Sąjungos finansuojami projektai. Šis siūlymas sulaukė daug kritikos, tam nepritarė ir meras Remigijus Šimašius, tačiau savivaldybės taryba balsų dauguma nusprendė skirti papildomą finansavimą pagrindinėms Vilniaus sporto komandoms. Tačiau pinigai dar kurį laiką klubų nepasiekė – įsikišo Konkurencijos tarnyba. Dėl užstrigusių biurokratinių trikdžių klubai turėjo pinigus išleisti per vieną mėnesį. „Lietuvos ryto“ atstovai tuomet žiniasklaidai atskleidė, kad gautą pusę milijonų skirs padengti įsipareigojimus žaidėjams ir treneriams, o Vilniaus „Žalgiris“ nepanoro išduoti, kam skirs gautas lėšas.
Žiežirbos dėl pinigų skirtų miesto komandai skraidė ir Alytaus miesto savivaldybėje praėjusių metų spalį. Miesto valdžia nusprendė neskirti 128 tūkst. eurų paramos krepšinio komandai Alytaus „Dzūkija“, kurią klubas jau buvo įtraukęs į savo biudžetą. Miesto administracija aiškino, kad sprendimą lėmė krepšinio trenerio ir miesto tarybos nario Tomo Pačėso patirtas spaudimas. T. Pačėso žmona yra „Dzūkijos“ klubo vadovė. Miesto administracijos direktorius Vytautas Jastremskas teigė, kad T. Pačėsas jį šantažavo, o pastarasis tai pavadino šmeižtu. Sprendimas nebuvo atšauktas ir Alytaus „Dzūkija“ liko be generalinio rėmėjo, kuriuo iki tol buvo Alytaus miesto savivaldybė.
Lietuvoje krepšinis su politika siejasi ne tik finansavimo klausimais. Ne vienas karjerą baigęs krepšininkas ar treneris yra ragavęs politiko duonos. Sergejus Jovaiša jau antrą kadenciją yra Seimo narys, Linas Kvedaravičius eina Vilniaus vicemero pareigas, į miesto tarybą išrinktas ir „Šiaulių“ treneris Antanas Sireika. Nors į politiką dažniausiai žengia jau karjerą baigę sportininkai, 2012 m. rinkimuose į parlamentą dalyvavo dar sportbačių ant vinies nepakabinę krepšininkai. Kartu su Vladimiro Romanovo vadovaujama Lietuvos žmonių partija į Seimą kandidatavo tuo metu „Žalgiryje“ žaidę broliai Lavrinovičiai ir Rimantas Kaukėnas. Partija rinkimuose liko paskutinė, surinkusi 0,25 proc. rinkėjų balsų.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo, jis bus rengiamas kartu su Europos Parlamento rinkimais – gegužės 26 d.
