Nors daugiausia vargšų gyvena kaimuose (mažesnes nei skurdo rizikos riba pajamas kaimuose gauna 28,4 proc., o miestuose – 16,2 proc. gyventojų), tačiau dažniau jie matomi miestuose. Pabandykite save įsivaizduoti besirausiantį dvokiančiuose šiukšlių konteineriuose. Sunku patikėti, kad tie žmonės tai daro tik todėl, kad tingi dirbti, kaip tvirtina kai kurie politikai ir darbo biržų vadovai.
Atotrūkis didėja per krizes
Mažoji visuomenės dalis sparčiai braunasi į milijonierių klubą. Prieš ekonomikos krizę daugiausia milijonierių Lietuvoje būta 2007 m. Tada jų suskaičiavome 1 014, o 2009-aisiais jų teliko 989, be to, per metus milijonierių gretas papildė tik keturi asmenys. Tačiau pernai milijonieriai atsigriebė – turtuolių gretas papildė net 272 šalies piliečiai.
Ar turtuolių gausėjimas ir gyvenančiųjų žemiau skurdo ribos augimas yra susijęs? VL pakalbintas vienas turtingiausių šalyje žmonių šia tema atsisakė kalbėti, o pokalbį baigė klausimu: „Argi blogai, kad šalyje daugėja turtingų žmonių? Man negaila – tegul visi tampa milijonieriais.“
Padidėjusiu visuomenės sluoksniavimusi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė nesistebi: „Atotrūkis tarp skurdžiausiųjų ir turtingiausiųjų sluoksnių paprastai itin sparčiai didėja ekonomikos krizių laikais. Tai pastebime ir Lietuvoje.“
Skurdas gilėja
Pernai žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno beveik kas penktas gyventojas – 670 tūkstančių gyventojų pajamos per mėnesį buvo mažesnės nei 701 Lt, arba 1 472 Lt šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Be kita ko, palyginti su 2009 m., vien dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų sumažėjimo (ekonomikos krizės poveikis), skurdo rizikos riba sumažėjo 15,6 proc. Tai nulėmė ir skurdo rizikos lygio sumažėjimą.
Taigi iš tikrųjų skurdas yra dar didesnis nei rodo statistiniai duomenys. Skurdo rizikos gylis 2010 m. buvo 32,6 proc. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai trečdaliu mažesnės už skurdo rizikos ribą, t. y. žemiau skurdo rizikos ribos esančio asmens turimos pajamos buvo vidutiniškai 468 Lt, o šeimos – 980 Lt. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos gylis padidėjo 9,5 procentinio punkto. Pabandykime išgyventi.
Tačiau tik šį mėnesį mus pasiekę 2010 m. statistikos duomenys stebina ne tik gilėjančiu skurdu, bet ir itin sparčiu turtingųjų gausėjimu.
Toks yra valdžios veidas
Ar valdžia supranta, kad visuomenės sluoksniavimasis į turtinguosius ir vargšus valstybei kenkia? O kas turėtų atsakyti į šį klausimą? Gal 39 milijonieriai Seimo nariai? Tačiau tai – tik viršūnėlė. Šiemet Valstybinė tarnybinės etikos komisija viešųjų asmenų deklaracijų dar nepateikė, tačiau pagal preliminarius Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimus 254 valstybės ar savivaldybės akcinių bendrovių vadovai ir jų šeimų nariai valdo beveik 70 mln. Lt vertės privalomai registruoto turto.
Neskursta ir dar 247 viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybės, vadovai bei jų šeimos. VMI duomenys rodo, kad vienam deklaravusiajam tenka daugiau nei 100 000 Lt piniginių lėšų – 2,5 karto daugiau nei vidutiniam šalies gyventojui, privalomai deklaruoto turto vertė taip pat gerokai didesnė nei vidutinė Lietuvoje. Toks yra valdžios veidas, o mes klausiame, ar valdžia supranta, kad reikia rūpintis ne tik savo pinigine, bet ir neturtingųjų sluoksniu?
Su Čekija mums nepakeliui
Profesorių Romą Lazutką turtingieji ir liberalių pažiūrų politikai kritikuoja ir kaltina noru grąžinti socializmą.
„Šie žmonės tokius pat kaltinimus turėtų skirti ne tik man, bet ir, pavyzdžiui, Čekijai. Šioje valstybėje skirtumai tarp turtingųjų ir vargšų yra mažiausi ES rinkoje (tik 9 proc. gyvena žemiau skurdo ribos). Šia prasme gera padėtis yra ir Slovėnijoje, o pastaraisiais metais visuomenės sluoksniavimasis sparčiai mažėja ir Estijoje“, – sako R.Lazutka.
Pasaulyje susitarta, kad gaunamų pajamų skirtumas tarp 10 proc. turtingiausių ir 10 proc. vargingiausiai gyvenančių piliečių yra normalus, kai neviršija 10 kartų. Toks skirtumas Lietuvoje buvo iki 2000-ųjų. Koks yra dabar? Tokie tyrimai neatliekami, tačiau, neoficialiais skaičiavimais, skirtumas peršoko 20 kartų. Kodėl tokie tyrimai neatliekami? Gal kaip tik todėl, kad tyrimų rezultatai Vyriausybei būtų labai nepalankūs, juk prieš rinkimus buvo pabrėžiama būtinybė mažinti skurdą.
O Europos Komisija paskelbė tikslą iki 2020-ųjų skurdą sumažinti 20 proc.
Trūksta duomenų
Ekspertai atsargiai vertina statistinius duomenis. Štai dažnai teigiama, kad šalies piliečiai gyvena ne taip blogai, kaip jie sako, nes bankuose indėliai nuolat auga. Fiziniai asmenys šiuo metu turi per 26 mlrd. Lt indėlių. Tačiau nė vienas bankas neatskleidžia indėlininkų pasiskirstymo pagal turimas pajamas, o kaip tik tokie duomenys parodytų tikrąjį vaizdą. Paaiškėtų, kad didžioji indėlių dalis priklauso 5–10 proc. indėlininkų, o likusiųjų sąskaitose yra labai nedidelės sumos.
„Tokių duomenų neskelbia kiti bankai, todėl neskelbiame ir mes. Tačiau galiu pasakyti, kad Pareto dėsnis (padvigubėjus turtui, skaičius žmonių, pasiekusių tam tikrą lygį, sumažėja geometrine progresija) galioja ir Lietuvoje“, – sako SEB banko ekspertė J.Varanauskienė.
Statistika
• ES skurstančiais yra laikomi piliečiai, kurių pajamos (įskaitant ir pašalpų išmokas) yra mažesnės nei 60 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio lygio. Tačiau darbo užmokestis ES šalyse yra skirtingas, todėl skurdo riba Liuksemburge siekia 5 331 Lt per mėnesį, Danijoje – 4 180 Lt, Švedijoje – 3 775 Lt, Vokietijoje – 3 140 Lt, Lietuvoje – 701 Lt, o žemiausia skurdo riba užfiksuota Bulgarijoje – 375 Lt ir Rumunijoje – 317 Lt.
• Pasaulio banko nustatytas bendras skurdo lygis pasaulyje yra tada, kai pajamos yra mažesnės nei 1,25 USD (apie 3 Lt) per dieną.
Mes per daug dejuojame
Saulius Pečeliūnas, Seimo narys
Norime gyventi visi vienodai? Vienodų sąlygų negali būti – žinome, kas kėlė tokius reikalavimus ir kuo tai baigėsi. Visi esame skirtingi, visi turime skirtingų galimybių. Pateiktus statistinius duomenis apie skurdą vertinu labai atsargiai. Skaičius galima pateikti įvairiai – kaip kam palanku. Abejoju, ar tie duomenys apie skurdą yra teisingi. Ne visiems valstybė sudarė sąlygas gerinti gyvenimo lygį? Manau, kad mes per daug dejuojame. Tenka bendrauti su kitų šalių verslininkais ir jie nesiskundžia, kad Lietuvoje verslui sudarytos blogos sąlygos. Yra šalių, kuriose sąlygos verslui yra daug griežtesnės.
Atskirtis didėja
Valentinas Mazuronis, Seimo narys
Manau, kad socialinė atskirtis akivaizdžiai didėja. Žemiau skurdo ribos gyvenantiems žmonėms iš tikrųjų neužtenka lėšų elementariems dalykams. O juk taip gyvena kas penktas šalies gyventojas. Yra ir kita pusė – itin spartus turtingųjų turtėjimas. Manau, kad tai – dabartinės valdžios ekonominės, socialinės politikos pasekmė. Pajamų skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia uždirbančiųjų Lietuvoje siekia apie 20 kartų, o turėtų būti tik apie 5–8 kartus. Toks skirtumas buvo prieškarinėje Lietuvoje, tačiau buvo stengiamasi jį mažinti. Visuomenės sluoksniavimasis yra labai pavojingas reiškinys.
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
