Nors politikai sako, kad ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau socialines pašalpas gaunančiųjų būrys katastrofiškai gausėja.
Daugėjant socialinės pašalpos gavėjų, šalies savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti. Per metus socialiai remtinų asmenų šalyje padaugėja beveik 50 procentų, nes be socialinės pašalpos jau nepragyvena ir gaunantieji minimalią algą.
Panevėžio mieste prašančiųjų paramos eilės kasmet ilgėja. Ne išimtis bus ir šie metai, nes nuo sausio 1 dienos bedarbiams, kurie kreipiasi dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų, pakanka būti tiesiog registruotiems Darbo biržoje ir jie turi teisę prašyti paramos iš Savivaldybės tą pačią registracijos biržoje dieną.
Skaičiai sunkmečio pabaigos nerodo
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas sakė, kad socialinių pašalpų gavėjų nenumaldomai daugėja.
„2009 metais socialinių pašalpų prašė 3 884 šeimos ir jiems per tuos metus teko išmokėti 6 milijonus 691 tūkstantį litų, o 2010 metais pašalpų gavėjų skaičius šoktelėjo iki 8 171: jiems jau buvo išmokėta 21,89 milijono litų. Pernai socialines pašalpas gavo 8 928 šeimos, joms buvo išmokėti 25 milijonai litų“, – skaičiavo išmokų sumas ir jų gavėjus V. Michailovas.
Pasiteiravus, kiek prašančiųjų socialinių pašalpų bus šiais metais, Socialinės paramos skyriaus vedėjas į klausimą atsakyti negalėjo.
„Kol kas tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu. Manome, kad jų sumažės, bet tuo abejoju, nes pasikeitė socialinės pašalpos gavimo procesas. Anksčiau, kad žmogus galėtų pretenduoti į valstybinę paramą, Darbo biržoje jis turėjo būti registruotas šešis mėnesius. Dabar galima ir tą pačią dieną, vos užsiregistravus biržoje, pateikti prašymą Savivaldybei socialinei pašalpai gauti. Todėl, manau, prašančiųjų paramos padaugės. Tačiau kiek, šiandien atsakyti negaliu, juk metai vos prasidėjo. Tik žinau, kad iš valstybės biudžeto socialinėms pašalpoms išmokėti planuojame prašyti 21 milijono litų. Tačiau ši suma gali keistis, jei prašančiųjų daugės“, – paaiškino V. Michailovas ir teigė, kad sunkmetis dar nesibaigė.
Dalyvauja eksperimente
Panevėžio rajono savivaldybėje situacija dėl socialinių pašalpų kiek kitokia nei mieste. Mat ji kartu su dar keturių rajonų savivaldybėmis: Akmenės, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės šiemet pradėjo trejus metus truksiantį piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo eksperimentą. Socialinė parama nepasiturintiems žmonėms bus skiriama pagal griežtesnę tvarką. Savivaldybė savo nuožiūra socialinę pašalpą galės sumažinti ar padidinti, sustabdyti, pratęsti arba net nutraukti jos mokėjimą.
Bus siekiama, kad pašalpos ir kompensacijos atitektų būtent tiems žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia, ir būtų užkirstas kelias socialine parama naudotis įvairiems apsukruoliams. Be to, kitaip bus mokamos pašalpos mėgstantiesiems išgerti. Nors nuskurdusios socialinės rizikos šeimos ir toliau bus valstybės remiamos, bet pinigai jiems į rankas nepateks.
Į paramos teikimo procesą bus įtrauktos bendruomenės, seniūnai, nevyriausybinės organizacijos, nes jie geriausiai žino tose teritorijose gyvenančių šeimų gyvenimo sąlygas, materialinę situaciją ir kam labiausiai tokia parama reikalinga, o kas ja piktnaudžiauja.
Išmokos didėja
Socialinių pašalpų prašytojų kasmet katastrofiškai daugėja. Tą rodo statistika. Nuo 2008 metų iki 2012-ųjų, ištikus ekonominei krizei, sostinėje vidutinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius padidėjo 14,5 karto. Kaune – jis didėjo 26,6 karto (2008 metais buvo 1 519, o 2011-aisiais iki 40 300), Klaipėdoje – 18,5 karto (nuo 725 iki 13 400), Šiauliuose – 10,9 karto (nuo 621 iki 6 756), Panevėžyje – 9,3 karto (nuo 964 iki 8 928).
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šiais metais Panevėžio miesto savivaldybei numačiusi skirti specialiąją dotaciją socialinėms reikmėms – 32 milijonus ir 134,6 tūkstančio litų. Iš jų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms numatyti 25 mln. 368 tūkst. litų, socialinei paramai – 3 mln. 714,6 tūkst. litų, socialinėms paslaugoms – 1 mln. 954,9 tūkst. litų, vaikų teisių apsaugai – 405 tūkst. litų, jaunimo teisių apsaugai – 39,4 tūkst. litų ir darbo rinkos politikai – 652,7 tūkst. litų.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
