„Šiaulių bankas“ nelabai seniai paskelbė, kad dėl rizikų nuo rugsėjo nebeaptarnaus mokėjimų iš Rusijos ir Baltarusijos ir taikytų išimtį tik tuo atveju, jeigu valstybės institucijos pareikštų, jog tai valstybei svarbi funkcija. Rusija dėl to pateikė notą Užsienio reikalų ministerijai.
Šioji notą permetė Susisiekimo ministerijai, o susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog įgyvendinant finansines sankcijas paskutinis žodis priklauso Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Taip, beje, nurodoma ir Tarptautinių sankcijų įstatyme.
„Visos kompetentingos institucijos, kurios yra susijusios su Kaliningrado tranzitu, šiuo metu vykdo diskusijas su bankais dėl mokėjimų, kad atsakytumėm į bankams svarbius klausimus. Šiuo atveju bankai vertina prisiimamą riziką. Pirmas dalykas, jiems yra svarbu, kad sankcijos būtų įgyvendintos, jiems yra svarbus kontrolės mechanizmas. Šitos pusės atsakymus mes esame pateikę. Antras dalykas, ar Kaliningrado tranzitas nepatenka po sankcijomis. Čia diskusijų daug turėjome. Kertinis žodis čia yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, nes geležinkelių vadovai, valdybos nariai yra sankcionuoti skirtingų jurisdikcijų. Ir trečias dalykas, pačių bankų pozicija, jei atsakymai į pirmus klausimus yra tinkami“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Skuodis.
Savo ruožtu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba liepos 21 dieną yra paprašiusi Užsienio reikalų ministerijos kreiptis į Europos Komisiją, kad „Rusijos geležinkeliai“ ir „Baltarusijos geležinkeliai“ būtų įtraukti į sankcijų sąrašus kaip juridiniai asmenys, nes šias įmones kontroliuojantys asmenys patys yra sankcijų sąrašuose.
M. Skuodžio teigimu, Susisiekimo ministerijos pozicija, kad mokėjimams už prekių tranzitą į Kaliningradą, kaip jis suderintas su Europos Komisija, galėtų būti taikoma išimtis. Išimtis taikoma ir mokėjimams už keleivių tranzitą, kuris vyksta pagal Europos Sąjungos ir Rusijos bendrą susitarimą.
„Esame paprašę bankų į tai atsižvelgti“, – teigia M. Skuodis, bet, nepaisant to, savo nuomonę šiuo klausimu turės pareikšti ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Primename, kad Rusija įteikė notą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai dėl „Šiaulių banko“ pranešimo, jog nuo rugsėjo nebevykdys mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją bei iš jų. Panašią poziciją kiek anksčiau yra priėmę ir kiti bankai, nors tam tikrais atvejais mokėjimams taikomos išimtys, pavyzdžiui, dėl keleivių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą ar kitų svarbių mokėjimų.
„Jeigu Lietuva negautų atsiskaitymų už paslaugas, aš neįsivaizduoju, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų teikti tokias paslaugas“, – teigia M Skuodis.
Ministras atkreipia dėmesį, kad bankai veikia globalioje erdvėje ir jie rizikas vertina globaliai, o ne Lietuvos mastu, todėl situacija gali būti kintanti.
„Iš valstybės institucijų pusės, kas susiję su Susisiekimo ministerija ar kitų ministerijų kompetencija, mes darome viską, kad finansų sektoriui atsakytume į visus klausimus, kurie jiems kyla prieš priimant sprendimą aptarnauti vieną transakciją ar ne. Bet pas galutinis žodis bus finansų institucijų“, – sako ministras.
Pasak M. Skuodžio, šioje situacijoje labai akivaizdu, kad decentralizuotas tarptautinių sankcijų koordinavimas, kai už sankcijų įgyvendinimą atsakingos skirtingos institucijos, yra ydingas ir būtų efektyviau turėti centralizuotą sistemą.
Liepos 13-ąją Europos Komisijai išleidus gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais, Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija rekomendavo Susisiekimo ministerijai, Muitinės departamentui ir „Lietuvos geležinkeliams“, kaip turi būti kontroliuojamas šių prekių tranzitas.
„Lietuvos geležinkeliai“ praėjusį informavo, kad krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius, paraiškos bus atmetamos.
Pavasarį atskirais sankcijų paketais Europos Sąjunga uždraudė per Bendrijos teritoriją vežti tam tikras rusiškas prekes.
Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į Europos Sąjungos teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis ir kitas prekes.
Šių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė ir nurodė tai dariusi remdamasi balandžio 14 dienos trijų Europos Komisijos direktoratų laišku. Kaip skelbė portalas tv3.lt, laiške iš esmės kalbama apie sankcijų taikymą tik kelių transportui, bet ne geležinkeliui.
Tačiau liepą po Rusijos pasipiktinimo dėl ribojamo tranzito ir grasinimų atsaku Europos Komisija išleido naujas gaires, kuriomis leido sankcionuotų prekių tranzitą geležinkeliu stebint gabenamų prekių kiekius, kad sankcijos nebūtų apeinamos.
