Sostinės Vilkpėdės ligoninėje senolius gydo ir prižiūri apie 100 dirbančių medikų. Tačiau personalo kaita čia didelė, mat ligoninė medikams gali pasiūlyti tik vidutinio dydžio atlyginimus. Gydytojai, dirbantys visu etatu, per mėnesį čia uždirba apie 1000 eurų į rankas, slaugytojai – apie 600 eurų. Kad užsidirbtų daugiau, medikai priversti dirbti viršvalandžius.
„Darbuotojų trūkumas yra didelis, kaip visur, didžiosiose ligoninėse Lietuvos ir pas mus taip pat. Jaučiame nuolatinį trūkumą slaugytojų ir gydytojų“, – sakė Vilkpėdės ligoninės direktorė Ina Čebatariova.
Iš savivaldybės ligoninei skiriamo finansavimo, anot direktorės, apie 70 proc. tenka darbuotojų algoms. O jas padidinti, negaudama papildomų lėšų, ligoninė tiesiog neturi iš ko.
„Bandome verstis iš to, ką turime, žmonės dirba labai dideliais krūviais. Negalime konkuruoti su užsienyje siūlomais atlyginimais ir mūsų slaugytojos išvažiuoja padirbti, padirba Norvegijoje, grįžta ir čia gali normaliai gyventi. Darbuotojų kaita nuolatinė“, – sakė Vilkpėdės ligoninės direktorė.
Profesinės sąjungos vyriausybės reikalauja keisti požiūrį į medikų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algas – jų dydį susieti su šalies atlyginimų vidurkiu. Taip pat reikalauja, kad jau po dvejų metų gydytojų algos būtų triskart didesnės už šalies vidurkį, o slaugytojų – 50 proc. didesnės. Kitų sektorių darbuotojams profesinės sąjungos reikalauja šiek tiek mažesnių algų, tačiau ir jos būtų gerokai didesnės nei dabar.
„Mes murkdomės toje pačioje baloje, niekaip iš jos išsikapstyti negalime. Aiškiais sakome – atlyginimai turi didėti. Pasakykime, kad tam šiemet skirsime 200 mln. eurų, tam 400 mln. eurų, čia susitarimo objektas. Ir tada žiūrėkime, kokios prioritetinės sritys“, – tikino profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Vyriausybės atstovai tvirtina, kad tokie profsąjungų reikalavimai – per dideli.
„Yra įsipareigojimas mūsų jau 2020 m. didinti kultūros darbuotojams 15 proc. ir socialiniams darbuotojams. 10 proc. didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, mokytojams kalbama apie 10 proc. kitais metais“, – sakė Vyriausybės vicekancleris Donatas Matulionis.
„Realiai, jei pagal kažkokį kriterijų artinti, mano galva, racionalus pasiūlymas yra matyti ES šalių vidurkį. Šioje skalėje mokytojams 30 proc. padidinimas šiuo metu, tai būtų rimtas progresas. Ar reikėtų 50 proc.? Tą numatome aukštųjų mokyklų dėstytojams, jų darbo užmokesčio vidurkis būtų 50 proc. didesnis“, – aiškina Švietimo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
„Niekada nebuvome prisirišę prie VDU statutiniai pareigūnai. Turėdavome atskirus statutus, kalinimo įstaigos savo reglamentavimą, muitininkai savo, dabar viskas yra vidaus tarnybos statute“, – tikina Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Po visą šalį sudrebinusių mokytojų ir medikų protestų vyriausybė su profesinėmis sąjungomis mėgina susitarti dėl ilgalaikės viso viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo strategijos.
Profesinės sąjungos algas reikalauja didinti taip, kad žmonės jau kitąmet pajustų. Tačiau vyriausybė atkerta, esą tokie užmojai biudžetui būtų nepakeliami ir pasisako už nuosaikesnį daugumos algų augimą bazinį dydį pakeliant po 2 proc. kasmet.
