Nagų grybelis, kitaip medicinos terminu įvardijamas kaip onichomikozė, yra nago guolio ir nago plokštelės grybelinė infekcija. Pasak dermatologės Jolantos Česienės, atrasti grybelio sporų galima beveik visur, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas jomis galime taip lengvai apsikrėsti, kaip jas paprasta ir rasti.
„Grybelinė liga yra infekcija, kuria užsikrečiama. Tačiau ja užsikrečia ne visi, nes grybelio aplinkoje yra tikrai daug. Turbūt kiekvienoje batų parduotuvėje matuojantis batus arba atliekant joje tyrimus, bandant ieškoti grybelio sporų, galėtume to grybelio atrasti, bet niekas taip lengvai neužsikrečia, nes turi būti tam tikros sąlygos“, – aiškina Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, gydytoja dermatologė J. Česienė.
Pasak gydytojos, dažniausiai nagų grybeliu užsikrečia žmonės, kurių nagai jau yra vienaip ar kitaip pažeisti, pavyzdžiui, nagas yra prispaustas, nuspaustas, sužalotas, jo plokštelė yra nevientisa.
„Kai nago plokštelė yra nevientisa, joje pasidaro tarsi mikro įtrūkimai ant kurių ir gali patekti grybelio sporų. Tai pat rizika užsikrėsti yra didesnė, jeigu vyresnio amžiaus žmonių kraujotaka yra susilpnėjusi ir tuomet jų nagai pažeidžiami dėl to, kad jie nėra aprūpinami medžiagomis. Žinoma, rizika irgi didėja užsikrėsti žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu“, – teigia dermatologė.
Plika akimi pastebimi simptomai
Identifikuoti, kad naguose įsiveisė grybelinė bakterija nėra sunku, nes pokyčiai yra akivaizdūs. Gydytoja juokaudama pateikia paprastą pavyzdį, kad jeigu iš dvidešimties nagų, devyniolika jų yra sveiki, o vienas kelia įtarimą – tai jau gali būti signalas, kad yra atsiradusi problema:
„Grybelis yra labai matoma problema, jau pažiūrėjus į patį nagą, galima įtarti, kad nago plokštelė pasidaro kitokia negu, kad buvo sveika. O požymių yra visokiausių, tačiau patys atkreipiamiausi turbūt yra, kai nago plokštelė pasidaro nebeblizgi, tampa matinė, nebeskaidri, sustorėja, kartais būna pilka, kartais ruda, kartais pilkai ruda, trupa, nagas pradeda iš kraštų storėti, spausti. Tad tikrai matosi, kad naguose atsirado pakitimų.“
Visgi, nors gydytojos simptomai dažnu atveju ir apibūna, kad žmogų užpuolė grybelinė infekcija, tačiau tai ne visuomet reiškia, jog tai – 100 % patvirtinta nagų grybelį.
„Atpažinus tokius simptomus, tikrai matosi, kad nagas yra pakitęs. Ar tai yra grybelis? Čia jau kitas klausimas, bet tada yra atliekami tyrimai. O kad nagas jis nesveikas tai tikrai yra labai matoma“, – sako gydytoja dermatologė J. Česienė.
Sunerimus, kad vizualiai nagas nebeatrodo taip kaip įprasta, kad nago plokštelė šiek tiek kitokia, ji auga kitaip ar pagelsta kampučiai, žmogus kreipiasi į specialistą tam, kad jis patvirtintų, jog tai nagų grybelis ir galėtų pradėti gydymą.
„Pirmiausiai pacientui atvykus nustatome nagų grybelį, o tuomet jau kerpame nago gabalėlį ir pateikiame jį išsamesniam tyrimui. O gydymui yra skiriami vėlgi skirtingi metodai, nes daug kas priklauso nuo paties nago pažeidimo. Jeigu pažeista yra dar tik pati pradžia, nago plokštelėje pažeidimas išplitęs ne per visą ją ir jei tai yra rankų nagai, o ne kojų nagai, gydymas taip pat skirsis“, – tvirtina gydytoja dermatologė.
Anot gydytojos, kartais nagų grybeliui pagydyti užtenka išorinių priemonių, kurios yra specialus lakas arba tam tikri tepalai:
„Tepalai menkai veikia, bet jeigu tai yra minkštas nagelis, jaunas žmogus, galbūt dar kažkiek suveiktų ir tepalas, bet dabar skiriame laką. Jeigu tai yra kojos nagas ir pažeista visa jo plokštelė, kur jau joks lakas nepadės ir išoriškai nepraeis, tada sprendžiama apie kitas gydymo galimybes: skiriami geriami vaistai, o kartais taikome chirurginį metodą, kuomet yra šalinama nago plokštelė kartu skiriant ir geriamuosius vaistus.“
Pavojingos nagų grybelio infekcijos vietos
Nors gydytoja minėjo, kad nagų grybelio galima rasti beveik visur, tačiau vienos plitimo vietos yra išskiriamos labiau todėl, kad ten yra labiau palankios terpės grybeliui veistis ir daugintis.
„Grybelio yra tikrai visur. Kur tik mes beieškotumėme grybelio sporų, jų atrastume tikrai visur. Tik tiek, kad dušuose, baseinuose yra labai geros sąlygos grybeliui įgyvendinti ir veistis, todėl, žinoma, jos yra išskiriamos kaip pavojingesnės“, – primena gydytoja J. Česonienė.
Taip pat verta paminėti, kad nagų grybelis yra infekcija, kuria galime užsikrėsti, tačiau ji neužsigyvena mūsų organizme kitaip nei herpesvirusinė infekcija, kuri įsigyvena organizme ir laukia tinkamo meto, kada galės pasireikšti.
„Grybelis tai nėra tas pats, žinoma, grybelio sporos yra gyvybingos apie 30 metų ir jas galima nešioti bei platinti kitiems esant tam tikroms sąlygoms. Tačiau nors grybelis neapsigyvena organizme, tai nereiškia, kad išsigydžius grybelį negalime juo apsikrėsti iš naujo. Bet šiaip grybelio neturime, jis nėra mūsų tas natūralus gyventojas organizme“, – paaiškina dermatologė.
Nagų grybelis plisti gali ir per populiarias grožio procedūras, kurias yra ypač pamėgusios moterys. Manikiūro arba pedikiūro metu, juo specialistas gali užkrėsti, jeigu nedezinfekuoja priemonių su kuriomis teikia paslaugą:
„Jeigu kalbame apie gelinį pedikiūrą arba manikiūrą, tai tuomet yra keli aspektai. Vienas jų yra kuomet nedezinfekuojami užteršti įrankiai. Tokiu atveju grybeliu užkrečiama grožio procedūros metu.
Kitas aspektas yra, kai neteisingai atliekamas manikiūras arba pedikiūras ir atsiranda visokiausių oro tarpelių, įtrūkimų ir pats nagas yra pažeidžiamas bei tampa lengvas užkrėsti.“
Gydytoja taip pat pastebi, kad gelinis lakavimas yra pavojingas tuo, kad ilgesnį laiko tarpą pacientai nemato, kas vyksta po nagu ir nemalonūs siurprizai ištinka, kuomet lakavimas yra pašalinamas.
„Dažnai pacientai atvyksta pamatę nagų pakitimus, kai po poros mėnesių pašalina gelinį lakavimą ir pasimato nago plokštelės pakitimai, nors ji prieš tai neatrodė taip, kaip atrodo dabar. Visgi, nors tikimybė, kad pacientas užsikrėsti galėjo procedūros metu yra, tačiau kartais būna dar ir taip, kad pats asmuo neapžiūrėjo savo nagų laiku ir nepastebėjo grybelio pradžios“, – tikina dermatologė J. Česienė.
Dėl šios priežasties, gydytoja teigia, kad negalima vienareikšmiškai pasakyti, kas buvo kaltas, jog žmogų užpuolė nagų grybelis, nes neretai tai būna paties kaltė, jog vyko į procedūrą nepastebėjus, jog tas grybelis jau yra, nors jo akivaizdžiai ir nesimatė.
Komplikacijas sukelti gali tiek delsimas, tiek ir gydymas
Uždelsus gydyti atsiradusį nagų grybelį, prailgėja gydymo laikas ir viskas tampa tik sudėtingiau. Gydytoja teigia, kad neretai žmonės išgirdę, kad teks ligą gydyti vaistais, išsigąsta.
„Dažnai žmonės baiminasi, kad teks gerti priešgrybelinį antibiotiką, o ypač jiems nupasakojus, kad tokie vaistai yra vartojami mažiausiai tris mėnesius. Juos išgąsdina tas ilgas laiko tarpas bei atsiranda baimė, kad jie pažeis kitus organus: kepenis, inkstus ar galės šalia vaistų vartoti kitus vaistus, alkoholį“, – sako dermatologė Jolanta Česienė.
Gydytoja taip pat pastebi, kad dažniausiai vaistų vartojimo terminas išauga į dar ilgesnį, priklausomai nuo to, kiek yra pažeista nago plokštelė. Neretai nagų grybelio komplikacijos būna susijusios su tuo pačiu gydymu:
„Jei kalbame apie gydymo pasekmes, tai vėlgi, turime daryti kraujo tyrimus kas mėnesį, atstatyti kepenų fermentus. Taip pat būtina labai gerai išsiklausinėti paciento, kokius vaistus jis vartoja, nes labai daug vaistų su priešgrybeliniais vaistais netinka arba slopina kito vaisto veiklą. Daug prisideda visokiausių dalykų, kas nėra labai pageidautina.“
Taip pat, dažnai grybelis gali sukelti alergiją organizme arba išplisti visame kūne, po skirtingas kūno sritis bei sutrikdyti periferinę kraujotaką. Dažnai asmenims labiausiai diskomfortą kelia grybelis, kuris yra atsiradęs ant rankų nagų.
„Rankų nagus mes matome kasdien, o tai sukelia labai didelį diskomfortą, jog ne tik mes juos matome, kad tie nagai yra pažeisti, bet juos mato ir aplinkiniai. Vyrai dažnai vengia paduoti ranką sveikinantis, o moterys bando dengti tokius nagus laku. Na tai yra nemalonu ir galima sakyti, kad irgi pavojinga“, – teigia gydytoja dermatologė J. Česienė.
Pavojus taip pat kyla, jeigu su užkrėstais rankų nagais pasikasome odą, nes tokiu atveju liga išplinta ir didesniuose odos plotuose. Mažiau vizualaus diskomforto keliantis yra kojų nagų grybelis, nes dažnai jį galime paslėpti, tačiau stori ir suragėję nagai, kad ir paslėpti, gali kelti rimtas bėdas:
„Kraujotakos sutrikimai, skausmas. Dažnai prisideda antrinė infekcija, kai nagas pradeda pūliuoti. Taip pat daugiau bėdų atsiranda, kai tai susiję tampa su diabetinėmis ligomis. Negalima sakyti, kad rankų grybelis yra geriau negu kojų arba atvirkščiai, nes bet kokiu atveju – nagų grybelis yra bėda, ne tik estetinė, bet ir medicininė bėda.“
Apsiginti nuo grybelio gali padėti paprasčiausia profilaktika
Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės, gydytojos dermatologės Jolantos Česienės, gydymasis namų sąlygomis neretai gali būti pavojingas, kuomet gydomi yra kojų nagai.
„Jeigu yra vienas ar du nageliai pažeisti ir jeigu tai yra rankos nagai, tai tikrai manau, kad galima susitvarkyti namų sąlygomis, bet jeigu tai kojų nagai, reikia pažiūrėti, ar taip mes neprarandame laiko gydydamiesi namuose bei ar nekeliame rizikos kitiems namiškiams pasidalindami tuo grybų. Tokiu atveju tuomet jau reikia ir rimtesnio gydymo. O dažniausiai, iš tikrųjų, jis būna būtinas ir jo prisireikia“, – įspėja dermatologė.
Kaip ir nuo daugumos kitų ligų, taip ir nuo nagų grybelio galima apsisaugoti, jeigu paisysime taisyklingų higienos reikalavimų.
„Dėl Covid-19 infekcijos išmokome plauti rankas ir jas dezinfekuoti. Turime nepamiršti, kad taip pat kaip rankas, taip pat ir kojas reikia plauti, apžiūrėti ir kartais dezinfekuoti.
Kitas dalykas labai paprastas – baseinuose, pirtyse ar bendruose dušuose, viešbučiuose taip pat reiktų būti atsargiems. Reiktų pagalvoti, kad mes negalime eiti basomis kojomis, todėl būtina avėti šlepetes ar panašią avalynę“, – teigia gydytoja J. Česienė.
Visgi, jeigu avėti avalynės nepavyko, nes kartu su savimi jos neturėjote, kaip profilaktikai po tokių vietų galima naudoti specialius skysčius, kurie yra skirti apsisaugoti nuo grybelio:
„Nors nebėra tiek populiaru eiti į neaiškius salonus, kur nėra tinkamos dezinfekcijos atliekant manikiūrą ar pedikiūrą, tačiau verta vis tiek prieš vykstant pagalvoti, kad jei nuvyksime kur nors, kur jos nėra, tai yra tikimybė, kad galėsime užsikrėsti. Taip pat reiktų ir pagalvoti apie savo namų žirklutes. Turime suprasti, kad jos turėtų būti skirtingos kojų ir rankų nagams lygiai taip pat, kaip ir neskirtos visai šeimai bendrai naudoti.“
Iš tuščio į kiaurą.
