Stabligė – sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Liga paplitusi visame pasaulyje, tačiau dėka visuotinės vakcinacijos registruojami pavieniai atvejai. Nepaisant to, ši infekcija pasižymi dideliu mirštamumu – tarp hospitalizuotų pacientų svyruoja nuo 20 iki 70 proc., tai priklauso nuo gydymo, amžiaus ir ligonio sveikatos būklės. Vakcinacija ir tinkama poekspozicinė profilaktika gali apsaugoti nuo ligos, rašoma ULAC pranešime spaudai.
Pirmieji stabligės simptomai
Infekcijos šaltinis – dirvožemis, bei gyvūnų ir žmonių žarnynas, kuriame gyvena stabligės sukėlėjas, kuris kartu su fekalijomis išskiriamas į aplinką. Bakterija sudaro sporas, kurios yra atsparios aplinkos poveikiui ir gali išlikti gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Užsikrečiama kontakto būdu, kuomet sukėlėjo sporos patenka į organizmą per pažeistą odą/žaizdą (matoma ar nematoma, gili ar paviršinė). Ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme. Sukėlėjas gali patekti per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Stablige neužsikrečiama nuo ligonio.
Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo gali praeiti 3–21 diena ar net keli mėnesiai. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato dozės ir patekimo vietos. Trumpesnis inkubacinis periodas bei senyvas amžius dažniausiai susijęs su sunkesne ligos eiga ir didesniu mirtingumu. Pirmieji ligos požymiai trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, tokie trūkčiojimai gali trukti iki kelių savaičių. Tačiau stabligės toksinui pasiekus centrinę nervų sistemą, raumenų spazmai per 1–2 dienas gali išplisti po visą kūną. Spazmai tampa labai skausmingi, jų trukmė nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Gali sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas ir kraujospūdis.
Atskleidė, kam pavojingiausia
Didesnė rizika susirgti stablige asmenims, kurie niekada nevakcinuoti dėl stabligės ir kurie buvo skiepyti, bet negavo viso vakcinacijos kurso ar po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų. Taip pat didesnė rizika žemės ūkyje dirbantiems asmenims, vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas prieš stabligę gali būti susilpnėjęs. Tačiau didžiausią riziką susirgti stablige turi asmenys vyresni nei 60 metų ir praeityje neskiepyti stabligės vakcina.
Lietuvoje nuo stabligės skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams. Žmogui suaugus skiepus reikia kartoti kas 5–10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima apsauga nuo šios infekcijos.
Atsižvelgiant į tai, kad stabligė – sunki infekcinė liga, o skiepai – viena efektyviausių stabligės profilaktikos, įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys, nuo stabligės skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pasiskiepyti nuo stabligės būtinai turėtų žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje, dirbantys žemės ūkio darbus.
