Sniegui paralyžiavus Europos oro uostus, kai kurie lietuviai per šventes nespėjo grįžti į Tėvynę, sportininkai –nuvykti į svarbias varžybas. Tačiau nuostolių jiems niekas nesiruošia atlyginti. Mat pigių skrydžių bendrovės net už dėl savo kaltės sugriautus žmonių planus neatsako, nes žino, kad liks nenubaustos.
Atėmė viltį
Permainingi orai daugeliui lietuvų sugadino šventinę nuotaiką. Kai kurie tautiečiai dėl nekylančių lėktuvų taip ir liko įstrigę Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Rusijoje ar kitose šalyse. Tačiau dar labiau nuotaika sugedo sužinojus, kad atlyginti nuostolių jiems niekas nesiruošia. Mat pigių skrydžių bendrovės sutartyse su „žvaigždutėmis" nurodo, kad jos neatsako praktiškai už nieką.
Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair" veiksmai sužlugdė paskutines Klaipėdos „Lemminkainen" klubo krepšininkių viltis pereiti į kitą Europos taurės etapą: dėl vėluojančio skrydžio sportininkės negalėjo nuvykti į šešioliktfinalio rungtynes su ispanėmis. Joms įskaitytas pralaimėjimas 20:0. Pasak „Lemminkainen" klubo prezidentės Ramunės Kumpienės, “Ryanair" lėktuvas iš Rygos į Londoną vėlavo, todėl krepšininkės Londone pasirodė tik prieš pat kitą skrydį į Ispaniją.
„Dar būtume suspėjusios į kitą lėktuvą, bet skrydžio kompanija nesuteikė galimybės įsėsti: jiems buvo visiškai neįdomu, kad nenuvyksime į rungtynes. O iš bendrovės negavome nė lito. Dėl to, kad skridome pigiausiu tarifu, nes sutartyje įrašyta: jei nenuskrendame, jie pinigų negrąžina", –sakė ji.
Negana to, krepšininkės tris dienas turėjo sėdėti oro uoste, leisti pinigus nakvynėms viešbučiuose. Bendras nuostolis siekia apie 30 tūkst. litų. Be to, priverstinės atostogos be treniruočių pablogino ir krepšininkių sportinį pasirengimą.
R.Kumpienė tvirtino, kad Londono oro uoste visas tris dienas tvyrojo chaosas. Esą įspūdis toks, kad britai sniegą mato pirmą kartą, todėl nežino, kaip su šia problema susidoroti.
„Sniego –gal centimetras. Mums tai priminė pavasarį, o jiems paralyžiavo visą darbą. Bet, manau, jie galėjo dirbti ir nevaryti žmonių į tokią paniką, buvo ir daugybė verkiančių. Didžiulis ne tik materialinis, bet ir moralinis nuostolis. O dėl nuostolių niekas atsakomybės neprisiima. Jautiesi tiesiog apvogtas, nes trūko paprasčiausio žmogiškumo", –sakė ji.
Pinigų neatgauna
Londone oro uostų darbas paralyžiuotas jau beveik mėnesį. Nemažai tautiečių dėl atšauktų skrydžių šventėms į Lietuvą taip ir nebegrįžo. Vilnietei Grėtei pasisekė kiek labiau –ji buvo susiplanavusi paviešėti Lietuvoje dar gruodžio pradžioje. Tačiau neįvykus skrydžiui teko pačiai ieškoti pinigų kitam lėktuvo bilietui, nes pinigų už nesuteiktą paslaugą jai niekas negrąžino.
„Skrydis iš Getviko oro uosto turėjo būti gruodžio pirmąją. Jis neįvyko, teko skristi su kitomis oro linijomis, iš kito oro uosto. Užpildžiau prašymą, kad grąžintų pinigus. Žadėjo tai padaryti per porą savaičių, bet laukiu iki šiol", –sakė Grėtė.
Anot jos, net pati pinigų susigrąžinimo galimybė turi įvairių trukdžių.
„Jie siunčia automatinius elektroninius laiškus, į kuriuos negali atsakyti. Turi domėtis viskuo pats, kaip ir kur kreiptis, kokios galimybės susigrąžinti pinigus", –sakė ji.
Pigu = rizikinga
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas tvirtino, kad pigių skrydžių bendrovės sutartyse taiko subtilių žodžių žaismą. Nors skrydžiui neįvykus apskritai pinigus bendrovės esą privalo grąžinti.
„Pavyzdžiui, „Ryanair" bilietų su persėdimais, t. y. į jungiamuosius reisus, priešingai nei normalios bendrovės, neparduoda. Jie parduoda du atskirus bilietus, todėl lengvai nusikrato atsakomybės. Jei reisas neįvyko, pinigai dar grąžinami. O tokiu atveju, kai dėl pirmojo lėktuvo vėlavimo vėluoji į kitą skrydį, jie traktuoja, kad tu pats neatvykai", –aiškino A.Šumskas.
Pasak jo, keleiviai, pirkdami pigius bilietus, smarkiai rizikuoja. Tad A.Šumskas tegalėjo patarti, kai yra sudėtingesnės oro sąlygos, rinktis brangesnes bendroves.
Įstatymus interpretuoja savaip
Algirdas BUTKEVIČIUS –Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras:
Europos Sąjungoje prieš kelerius metus priimti teisės aktai, kurie įpareigoja skrydžių bendroves atsiskaityti su keleiviais, jei bendrovės lėktuvai vėluoja, skrydžiai neįvyksta ir dėl jų kaltės keleiviai nepatenka į tolesnius skrydžius. Todėl jie pagal įstatymus turi prisiimti atsakomybę. Kitas dalykas dėl to, kiek suteikiama keleiviams informacijos apie jų teises. Yra Civilinės aviacijos administracija, Turizmo departamentas, kurie turi imtis iniciatyvos aiškinant žmonėms jų teises, kalbant apie keliones –kur kreiptis, kokius dokumentus pristatyti. Nes Europoje yra labai didelė problema, ypač dėl pigių skrydžių bendrovių. Jos ir su oro uostais pasirašo specifines sutartis, pavyzdžiui, numato, kad lėktuvai tūptų kuo toliau nuo paties oro uosto pastato, kad suteiktų kuo mažiau paslaugų keleiviams.
O jei sutartyse parašyta, kad pinigai negrąžinami, jos turi būti peržiūrėtos teisininkų, nes neatitinka tarptautinių susitarimų. Nes Europos Sąjunga sutartis pasirašo ir su JAV, su Kinija. Valstybė turėtų labiau kištis į tuos dalykus, net atimti licencijas, jei yra prieštaravimai tarptautinei teisei. Nes nukentėję žmonės skaičiuojami tūkstančiais.
Ignas JAČAUSKAS
