Vasario pradžioje iš Londono į Kauną skrendančiame lėktuve buvo Jungtinės Karalystės pareigūnų lydimas keleivis, kurio elgesys dar iki pakilimo ne juokais išgąsdino visus kitus orlaivio salone buvusius žmones: antrankiais surakintas vyras paniškai klykė, svaidėsi grasinimais sukelti aviakatastrofą.
Keli silpnesnių nervų žmonės to tiesiog nepakėlė ir atsisakė skristi – jie išlipo.
Likusieji patikėjo įgulos narių raminimais ir ryžosi į kelionę leistis su žmogumi, kuris priminė antagonistą iš siaubo trilerio.
Panašu, kad tai – ne tokia reta situacija civilinėje aviacijoje, o nuo panašus bendrakeleivio ateityje neapsaugotas niekas.
Grasino visus nužudyti
Lėktuvais keliaujantys žmonės dažnai skundžiasi dėl bendrakeleivių elgesio – kartais jų nepasitenkinimą sukelia dūkstantys vaikai, neblaivūs asmenys, pernelyg triukšmingi, netvarkingi ar nemalonius kvapus skleidžiantys kaimynai.
Tačiau visa tai yra niekai palyginus su tuo, ką vasario pradžioje dėl vieno žmogaus lėktuve teko išgyventi keleiviams, iš Lutono skridusiems į Kauną.
Šiame reguliaraus skrydžio lėktuve prieš pakylant vienas vyras nuolat šaižiai klykė, įžeidinėjo kitus žmones vadindamas juos bjauriausiais epitetais, žadėjo, jog orlaivis bus „subombintas“ ir kelionės tikslo nepasieks.
Tai buvo ginkluotų pareigūnų lydimas lietuvis, už nežinia kokius nusižengimus deportuojamas į Lietuvą.
„Jis tiesiog klykė – užmušiu jus visus“.
Pirmą kartą atsidūriau tokioje situacijoje, buvo tikrai nesmagu: tas vyras sėdėjo gretimoje eilėje, mačiau jį. Tikrai nemalonu, pasiskundžiau skrydžio palydovei, man parūpino kitą vietą“, – JK lietuvių naujienų portalui ANGLIJA.today pasakojo viena lėktuve buvusi moteris.
Jos teigimu, keli tokio deportuojamo lietuvio elgesio išgąsdinti žmonės atsisakė skristi kartu su juo ir išlipo iš lėktuvo.
„Aš įgulos nario paklausiau – kodėl turi išlipti niekuo dėti žmonės, o ne tas, kuris kelia paniką. Man buvo atsakyta, jog norint išlaipinti tokį asmenį to privalo vieningai paprašyti visi keleiviai.
Tačiau tąkart lietuviams vienybės pritrūko.
Jeigu bet kuris kitas būtų prabilęs apie sprogmenis ar garsiai pagrasintų visus nužudyti, o šis, matyt, jau neturi ką prarasti“, – pasakojo liudininkė.
Anot jo, ramindamas keleivius skrydžio palydovas informavo, kad tokių asmenų isterijos priepuoliai baigiasi lėktuvui vos pakilus į orą. Jis nemelavo – orlaiviui atsiplėšus nuo žemės vyras nurimo.
Lietuvės redakcijai atsiųstuose įrašuose girdisi šiurpą keliantys nuolatiniai riksmai, sklindantys iš deportuojamo kalinio pusės.
Oro linijos įsipareigoja
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) pateikiamoje informacijoje nurodoma, jog deportuojami asmenys į kilmės šalis keliauja dviem būdais– jie skrenda su deportuojančios valstybės specialiai tam tikslui užsakytu lėktuvu arba reguliariais skrydžiais, kartu su kitais keleiviais.
Taip pat teigiama, jog, valstybės teisėsaugai reikalaujant, komercinės oro linijos privalo užtikrinti vietą lėktuve priverstiniu būdu išsiunčiama žmogui.
Jos prieš tai informuojamos specialiais kodais – vienas iš jų įspėja, kad deportuojamas asmuo keliaus vienas, kitas – kad jis skris su pareigūnų palyda: ji reikalinga tiems, kurie laikomi pavojingais aplinkiniams (baisu net pagalvoti, ką galėjo iškrėsti vyras, kuris kaip beprotis elgėsi į Kauną skridusiame lėktuve).
„Visos šalys – teisingumo vykdymo institucijos, oro uostai ir skrydžių bendrovės privalo tarpusavyje bendradarbiauti taip, kad valstybės reikalavimai būtų įvykdyti“, – teigiama deportacijos apraše.
Teisingumą vykdančios įstaigos apie išsiunčiamą iš šalies žmogų oro linijoms praneša ne vėliau nei likus 24 valandoms iki kelionės – jeigu skrydis pirmadienį 10 val., tai sekmadienį 9.59 val. gali būti sutarta, jog lėktuve bus deportuojamasis.
Priima ne visi?
Dėl tokių tarpusasvio susitarimų beprotį primenantis keleivis gali atsidurti bet kurio reguliaraus maršruto lėktuvu skrendančio žmogaus kaimynystėje.
Tai patvirtina daugybė istorijų, kuriomis žmonės dalijasi internete.
Štai vienas liudininkas pasakoja, kad skrydžio iš Paryžiaus į Senegalo sostinę Dakarą metu prieš jį su palyda sėdėjęs keleivis visas 6 kelionės valandas rėkavo kažką apie mirtį ir spjaudėsi. Tiesa, jį lydėję policininkai prieš pakilimą perėjo visą saloną ir keleivius įspėjo apie situaciją bei prašė nusiteikti, kad dėl to skrydis gali būti ne pats maloniausias.
Vienas britas papasakojo istoriją apie tai, kaip prieš skrydį iš Londono Heathrow oro uosto į Paryžių lėktuvas (bendrovės nenurodė) sustojo atokiau, o tuo metu privažiavo autobusiukas, iš kurio išlipę policijos pareigūnai į lėktuvą jėga įtempė moterį.
Ši visą kelią šaukė, kaip jos palyda bando su ja susidoroti fiziškai, psichologiškai, naudoja smurtą ir seksualinę prievartą bei mėtosi rasistiniais užgauliojimais.
Beje – nepatvirtintais duomenimis – kai kurios skrydžių bendrovės atsisako bendradarbiauti su valdžios įstaigomis ir nepriima deportuojamų asmenų į lėktuvus, taip siekdamos išvengti nemalonių pojūčių savo klientams.
Jeigu tikėsime gandais, tarp tokių bendrovių – nacionalinis JK vežėjas „British Airways“ bei „Virgin Atlantic“. 2018 metais šių bendrovių atstovai viešai pareiškė ketinimus užbaigti bendradarbiavimą su vidaus reikalų ministerija atsisakyti priimti nusikaltėlius į lėktuvus, nors jas tai daryti įpareigoja 1971 metais priimta Imigracijos įstatymo pataisa.
Bet to, praėjusiais metais tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) paragino vienytis viso pasaulio skrydžių bendroves ir atsisakyti prievolės įsileisti valstybės deportuojamus asmenis.
ITF savo raginimą argumentavo tuo, kad pastaraisiais metais lėktuvuose „įvyko per daug traumuojančių incidentų“ – kaip pavyzdžiais pateikti keli atvejai, kai deportuojami asmenys gąsdino keleivius ir įgulos narius arba kovojo su juos lydinčiais pareigūnais.
Juk tokia patirtis – nemaloni kiekvienam.
Britams kainuoja brangiai
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija tikina, kad naudoja abu metodus deportuojamiems asmenims iš šalies išsiųsti.
Dažniau pasirenkama kelionė reguliariais skrydžiais. Tai daroma dėl to, kad tokia kelionė kainuoja pigiau, be to, komercinių oro linijų lėktuvai skraido į įvairiausius kampelius.
„Užsakomieji skrydžiai vykdomi tik tais atvejais, kai deportuojamųjų asmenų kilmės šalys yra sunkiai pasiekiamos reguliariais skrydžiais arba tada, kai nusikaltėliai yra pernelyg pavojingi keliauti įprastais maršrutais, kartu su kitais žmonėmis“, – aiškinama ministerijos pranešime.
Šių metų pradžioje ministerija sulaukė kaltinimų dėl to, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį užsakomiesiems skrydžiams išleido 443 tūkst. svarų sterlingų, nors samdytais lėktuvais deportuoti vos 37 asmenys.
Tai reiškia, kad vieno iš jų priverstinė kelionė namo kainavo daugiau beveik 12 000 £.
Istorijoje būta atvejų, kai dėl vieno deportuojamo asmens samdytas privatus lėktuvas – tokiu būdu į namus Maroke 2015 metais grįžo už kibernetinį terorizmą nuteistas Younesas Tsouli.
Nemalonumai ir Lietuvoje
Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis teigia, kad deportuotus asmenis šalies teritorijoje pirmiausiai pasitinka pasieniečiai – jie apie tokius keleivius sužino tik iš skrydžių įgulos, kuri pareigūnams perduoda tai liudijančius dokumentus.
„Grįžta su palyda ir vieni.
Tikrinant dokumentus dažnai paaiškėja, kad jie įstatymą sulaužė ne tik šalyje, iš kurios deportuojami, bet ir Lietuvoje.
Tuomet jie perduodami policijos konvojui.
O kartais tokie asmenys įkliūna tiesiog tikrinant bendrą keleivių srautą.
Pasitaiko ir nestandartinių atvejų – kai žmonės deportuojami su svetimais dokumentais. Tuomet juos reikia išsiųsti atgal, pradedamos naujos procedūros“, – pasakojo Giedrius Mišutis.
VSAT duomenimis, 2019 metais į Lietuvą priverstiniu būdu grąžinti 379 šalies piliečiai. Iš jų 377 – už padarytus nusikaltimus ar teisės pažeidimus, 1 buvo neįleistas ir dar vienas atvykęs nelegaliai.
2018 m. buvo grąžinti 442 Lietuvos piliečiai, iš jų 434 už padarytus nusikaltimus ar teisės pažeidimus, 6 neįleisti, po vieną už lėšų pragyvenimui neturėjimą ir už atvykimą nelegaliai.
