Nepavykus į skrydžio į Marsą orbitą nukreipti Rusijos kosminio laivo „Phobos-Grunt“, jis netrukus gali nuslysti iš orbitos ir nukristi į Žemę. Dėl to gali kilti pati didžiausia katastrofa per visą kosminių aparatų istoriją, perspėja JAV ekspertas.
Buvusio NASA kosmoso inžinieriaus, dabar dirbančio kosminių technologijų konsultantu, Jameso Obergo teigimu, automatinės tarpplanetinės stoties „Phobos-Grunt“ nekontroliuojamo kritimo į Žemę pasekmės gali būti pačios sunkiausios per visą kosmonautikos istoriją, praneša JAV naujienų agentūra AP. Tačiau ekspertas tvirtina, kad rusų specialistai dar turi galimybę atstatyti „Phobos-Grunt“ variklių valdymo kontrolę.
„Tai įveikiamas uždavinys. Nieko blogo, ko nebūtų galima ištaisyti, neįvyko. Kosminis aparatas vis dar turi pilnus kuro bakus. Kad jo sistemos galėtų veikti, gali būti panaudotos ir saulės baterijos“, – sakė J. Obergas.
Tačiau, pasak jo, jei „Roskosmos“ specialistams vis dėlto nepavyks atstatyti „Phobos-Grunt“ skrydžio kontrolės ir jis nukryps nuo dabartinės orbitos, šis kosminis aparatas taps pačiu pavojingiausiu iš visų, kada nors iškeltų į kosmosą, nes jame yra 7 tonos itin nuodingo raketinio kuro.
Jei šis azoto tetraksido ir hidrazino, kurie gali sušalti išsandarinus kuro talpas, kiekis pateks į atmosferą, „Phobos-Grunt“ taps pačiu toksiškiausiu į Žemę nukritusiu aparatu. „ Tai, kas buvo projektuojama kaip didžiausia tarplanetinė kosminė stotis, gali tapti didžiausiu kosminiu objektu, kada nors nekontroliuojamai kritusiu ant Žemės", – pareiškė ekspertas.
Jo teigimu, „Phobos-Grunt“ katastrofos pasekmės būtų kur kas sunkesnės, nei 1996 m. Anduose nukritus Rusijos kosminiam aparatui, kurio nesugebėta nukreipti į Marsą, arba 2008 m. nukritus JAV žvalgybos palydovui su toksiško kuro likučiais.
Vakar 21.16 val. Maskvos laiku turėjo būti atliktas pirmasis bandymas paleisti „Phobos-Grunt“ raketinį variklį ir atlikasi pirmasis orbitos keitimo manevras, tačiau jis buvo nesėkmingas, šįryt pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Pasak jos, Rusijos specialistams visą naktį nepavyko užmegzti ryšio su „Phobos-Grunt“, nors dar vakar „Roskosmos“ vadovai tvirtino, jog ryšys veikia patikimai. Nepriklausomi ekspertai mano, kad „Phobos-Grunt“ išgelbėjimo šansai itin maži.
Jei pirmasis orbitos korekcijos bandymas būtų buvęs sėkmingas, vėliau būtų reikėję atlikti ir antrąjį manevrą, kuris stumtelėtų „Phobos-Grunt“ į apskaičiuotą skrydžio į Marsą orbitą. Tačiau specialistai perspėja, kad nesėkmės atveju „Phobos-Grunt“ jau artimiausiomis dienomis, po 5 – 10 parų, gali „nuslinkti" iš dabartinės orbitos ir nukristi į Žemę. Kadangi kosminio laivo masė – 12, 5 tonos, vargu ar jis visas sudegs atmosferoje. Manoma, kad didesni jo fragmentai gali nukristi ant žemės.
Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ neįvardytas korporacijos „Roskosmos“ ekspertas sakė, kad tikimybė, jog kosminį laivą „Phobos-Grunt“ pavyks sėkmingai nukreipti į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją, yra itin maža. Jo teigimu, nesėkmės priežastis – „Phobos-Grunt“ valdymo sistemos sutrikimas. Šaltinio teigimu, būtų tikras stebuklas, jei inžinieriams pavyktų pataisyti gedimą ir tęsti šią kosminę misiją.
Be to, aiškėja, kad maždaug dėl 5 milijardų rublių nuostolio, kuris gresia žlugus „Phobos-Grunt“ projektui, gali būti kaltas tradicinis rusiškas požiūris „gal kaip nors“: „Interfax“ šaltinio teigimu, specialistai dar prieš ruošiantis paleisti „Phobos-Grunt“ buvo perspėję „Roskosmos“, jog kosminio aparato valdymo sistema iki galo neišbaigta. „Pavojus, kylantis dėl nestabilaus jos darbo, buvo labai didelis. Deja, išspildė pačios blogiausios prognozės“, – sakė ekspertas.
Naktį iš antradienio į trečiadienį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo Rusijos raketa nešėja „Zenit-2SB“ su automatine kosmine stotimi „Phobos-Grunt“. Šis korporacijos „Roskomos“ kosminis aparatas turėjo pradėti ilgai lauktą ir daug žadančią misiją į Marso palydovą Fobą, kuris mokslininkus domina dėl ne vienos dar neįmintos paslapties. „Phobos-Grunt“ turėjo tapti dirbtiniu Marso palydovu, vykdyti šios planetos ir jos palydovo Fobo tyrimus.
Pagal planą „Phobos-Grunt“ programa truktų 34 mėnesius. Per tą laiką kosminis zondas turėjo nuskristi į Marsą, įeiti į jo orbitą, atlikti numatytus planetos tyrimus, o po to priartėti prie jo palydovo Fobo ir ant jo nusileisti. „Phobos-Grunt“ zondas turėjo paimti Fobo grunto pavyzdžius (apie 200 g) ir specialiu kosminiu aparatu išsiųsti juos į Žemę, pats likęs tęsti Fobo tyrimų programą
