Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko papasakoti „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkas Rimvydas Blynas.
Pašnekovas pasakojo, kad virusinį gastroenteritą gali sukelti rotavirusai, norovirusai, adenovirusai ir kiti virškinamojo trakto infekcijų sukėlėjai.
„Dažniausia skrandžio gripo priežastimi yra įvardijama norovirusinė infekcija, pasireiškianti tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Skaičiuojama, kad kasmet ja suserga 500–700 milijonų pasaulio gyventojų, kadangi virusas plinta žaibiškai – jo dalelėmis galima užsikrėsti per užterštą maistą, vandenį, rankas, paviršius, pavyzdžiui, naudojantis tuo pačiu automobiliu.
Įprastai skrandžio gripą sukeliančiais virusais užsikrečiama oraliniu-fekaliniu būdu, kada viruso nešiotojas po apsilankymo tualete ar rūpinimosi kitu sergančiuoju tinkamai nenusiplauna rankų.
Tokiu atveju virusas gali likti net ant tualeto kambario durų rankenos. Dažniausiai jei užsikrečia vienas šeimos narys, suserga ir kiti“, – įspėjo vaistininkas.
Skrandžio gripo simptomai
Prakalbus apie skirtingų virusų sukelto virusinio gastroenterito simptomus, R. Blynas pasakojo, kad yra bendriniai simptomai, būdingi visiems virusams, o taip pat ir kiekvienam virusui atskirai būdingi simptomai.
„Virusiniam gastroenteritui priskiriamos ligos įprastai pasireiškia:
- apetito stoka,
- viduriavimu ir/ar vėmimu,
- skrandžio ir/ar pilvo skausmais.
- neretai jaučiamas nuovargis,
- raumenų ir galvos skausmai,
- šaltkrėtis,
- kai kuriems pakyla ir kūno temperatūra“, – atskleidė specialistas.
Vis tik, užsikrėtus skirtingais virusais, simptomai taip pat gali kisti. Anot R. Blyno, daug kas priklauso ir nuo to, kaip individualiai žmogaus organizmas reaguoja į užkratą.
Pokalbio metu jis pateikė vieną pavyzdį – norovirusą. Pasak vaistininko, tokiu atveju neretai susiduriama su vėmimu, pilvo skausmais, tačiau temperatūra pakyla ne visuomet.
„Rotavirusas dažniau sukelia vandeningą viduriavimą, karščiavimą, pilvo raižymą, tačiau vėmimo gali ir nebūti“, – teigė jis.
Taip pat specialistas pasakojo, kad jis kartu su kolegomis pastebi dvi skrandžio gripo bangas. Viena iš jų – rugsėjo mėnesį, o kita – žiemos pabaigoje.
„Vasarą skrandžio gripas kankina rečiau, dažniau tai įvyksta nebent dėl lauke gaminamo maisto, kelionių“, – paaiškino jis.
Skrandžio gripo gydymo metodai
Paklaustas, kaip padėti sau susidūrus su skrandžio gripu, vaistininkas R. Blynas pateikė keletą rekomendacijų, kurios tokiu atveju yra veiksmingos.
Visų pirma, anot jo, pati svarbiausia ir didžiausia pagalba sau yra skysčių vartojimas, mat labai daug jų netenkama vemiant ar viduriuojant.
„Ligos laikotarpiu svarbu gauti gliukozės ir elektrolitų, tokių kaip natrio chloridas, kalio chloridas bei natrio citratas, kurie yra rehidraciniuose tirpaluose.
Papildomai galima vartoti diosmektito preparatus, kurie veikia kaip absorbentai – pritraukia viruso daleles ir pašalina jas kartu su išmatomis“, – tikino jis.
Taip pat specialistas rekomendavo drotaverino hidrochlorido preparatus, kurie gali padėti sumažinti pilvo spazmus, taip slopindami uždegimą, o taip pat ragino vartoti gerųjų bakterijų preparatus, kad žarnyno mikroflora galėtų atsistatyti.
„Jei viduriavimas yra virusinio pagrindo, nepatarčiau vartoti loperamido preparatų, kadangi jie mažina žarnyno peristaltiką bei retina tuštinimosi dažnį, todėl virusai ir jų toksinai ilgiau lieka žarnyne, o tai gali prailginti ligos eigą ir sustiprinti simptomus“, – įspėjo jis.
Pašnekovas aiškino ir tai, kad be skysčių svarbu rinktis tik lengvai virškinamą maistą, kuris neapsunkintų virškinimo sistemos bei padėtų atkurti skysčių ir elektrolitų balansą. Valgymai turėtų tapti dažnesni, tačiau mažesnėmis porcijomis.
„Reikėtų rinktis angliavandenių ir baltymų turintį maistą: bananus, virtas morkas ar virtus / keptus obuolius, tačiau vengti pieno produktų, riebių, keptų, aštrių produktų, kavos, gazuotų gėrimų ar saldumynų“, – pridėjo jis.
Galiausiai pašnekovas atskleidė, kad įprastai skrandžio gripas trunka nuo kelių dienų iki savaitės, tačiau kartais trunka ilgiau.
Vis tik, jis tikino, kad jeigu suaugusiajam vėmimas trunka ilgiau nei tris dienas, tuomet reiktų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
„Jei skrandžio gripu susirgo mažas vaikas ar senjoras, vizito pas gydytojus taip pat nereikėtų atidėti jau tą pačią ar kitą dieną, kadangi jiems gana greitai gali pasireikšti dehidratacija“, – baigė pokalbį jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
