Daugiausia pirmumo balų – „GO Pilsner“
Nealkoholinio alaus populiarumo augimas skaičiuojamas nebe procentais, o kartais. Pardavimų duomenys aiškiai parodo, kurios nealkoholinio alaus rūšys šalyje yra populiariausios. Tačiau ar rezultatai pasikeičia, kai balsuojame ne pinigine parduotuvės kasoje, o skonio receptoriais „aklame“ tyrime?
„Kokį gėrimą pasirinks vartotojas, lemia daug veiksnių: reklama, prekės ženklas, rekomendacijos, mada ir t. t. Visa tai papildo pagrindinį kriterijų – skonį. Mes atlikome „aklą“ skonio tyrimą ir pasižiūrėjome, kaip Lietuvos gyventojai vertina nealkoholinį alų pagal skirtingus skonio aspektus“, – sako „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Bendrovės tyrime gretinti 7 skirtingi, Lietuvoje parduodami nealkoholiniai alūs. Juos, atsižvelgiant į keliolika kriterijų, vertino 353 tyrimo dalyviai.
Susumavus rezultatus išaiškėjo ir Lietuvoje gaminamo nealkoholinio alaus skonio lyderis. Tyrimo dalyviai, ragaudami nealkoholinį alų, kurio pavadinimas ir gamintojas jiems nebuvo atskleistas, daugiausia pirmumo balų tarp visų šalies nealkoholinio alaus gamintojų skyrė „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) verdamam „GO Pilsner“.
Tyrimo dalyviai šiam gėrimui skyrė pirmą vietą pagal spalvos, aromato, kartumo, tirštumo bei skonio natūralumo kriterijus. Nė vienas lietuviškas nealkoholinis alus „GO Pilsner“ neprilygo ir poskonio, gaivumo bei skonio, lyginant su įprastu alumi, vertinimais.
Meistrystę sujungė su naujosiomis technologijomis
„Smagu, kad tyrimu palankiai įvertinas mūsų darbas. Asmeniškai man svarbu, kad „GO Pilsner“ itin išsiskyrė pagal skonio natūralumą. Šis kriterijus parodo visų alaus skoninių savybių harmoningumą“, – sako ŠUA vyriausioji aludarė Dalia Jočytė. Anot jos, tokius „GO Pilsner“ įvertinimus lėmė ne tik aludarių meistrystė, be ir naujausios technologijos.
„Aludarystė – labai senas amatas, tačiau dabar ją į priekį veda naujosios technologijos, be kurių negalima išvirti gero, kokybiško nealkoholinio alaus. Esame vieninteliai Lietuvos aludariai, turintys membraninės filtracijos įrangą, kuri iš gėrimo atskiria alkoholį, tačiau maksimaliai išsaugo alaus skonį ir aromatą.
Mūsų meistrystės prireikia verdant kokybišką alų, o technologijų – kai reikia „pradanginti“ jame esantį alkoholį“, – pasakoja vyriausioji aludarė.
Tuo tarpu seniausia nealkoholinio alaus gamybos technologija – sustabdyta fermentacija, kaip teigia D. Jočytė, neleidžia susidaryti alkoholiui, tačiau taip kartu stabdomas ir skonio susidarymas. Kiek naujesnė technologija – alaus kaitinimas, kuomet iš alaus išgarinamas alkoholis, tačiau tuomet taip pat nukenčia gėrimo skonis.
Populiarumą lemia geras skonis
I. Zoko teigimu, tyrimo dalyviai kaip pagrindinę nealkoholinio alaus įsigijimo priežastį nurodė jo skonį, gerokai rečiau respondentai minėjo kainą ar prieinamumą – galimybę įsigyti gėrimo.
Pasak ŠUA aludarės, šis tyrimas sklandžiai papildo ir esamus rinkos duomenis, liudijančius, kad „GO Pilsner“ – perkamiausias nealkoholinis alus šalyje. Tai patvirtina ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos sprendimas „GO Pilsner“ pripažinti populiariausiu nealkoholiniu alumi tiek 2018 m., tiek ir 2017 m.
„Anksčiau žinojome, kad „GO Pilsner“ populiariausias, o dabar, atlikus išsamų skonio tyrimą, aiškiai žinome, kodėl jis tokiu tapo. Manau, kad šiose alaus varžybose neblogai pasirodytų ir kitos „GO“ rūšys – kvietinis ar Pale Ale“, – sako D. Jočytė. Jos teigimu, ŠUA dabar yra daugiausia nealkoholinio alaus rūšių gaminantis Lietuvos aludaris, o „GO“ alaus linijai rimtą konkurenciją turėtų sudaryti ir naujasis „Švyturys Ekstra Nealkoholinis“ alus.
Kaip įvertinti nealkoholinio alaus kokybę
Nealkoholinio alaus skonį paprastai galime įvertinti ir kiekvienas mūsų. Tam, alaus someljė Jono Lingio teigimu, reikia atkreipti dėmesį vos į kelis dalykus.
„Kalbant apie šio gėrimo kokybinius parametrus, tai jis savo skoniu ir kvapu turi būti kuo panašesnis į įprastą alų. Ragaujant geriausiai tokį alų įsipilti į stiklinę ar taurę. Pirmiausia vertiname putą, kuri, jei gėrimas taisyklingai įpiltas, turėtų būti maždaug nykščio aukščio. Tuomet pauostom – pats gėrimas turėtų kvepėti lengvais salyklo ar apynių aromatais.
O po to ragaujame. Tą darome dviem gurkšniais: pirmasis mažesnis, antrasis kiek didesnis. Taip mūsų receptoriai prisipildys skonių. Alaus burnoje teliūskuoti nereikia – gėrimą nurykite ir įvertinkite poskonį“, – sako alaus žinovas.
Anot jo, poskonis – svarbi alaus savybė, į kurią daug dėmesio kreipiama ir alaus čempionatuose. Jis atskleidžia vadinamąjį alaus „kūną“. Pavyzdžiui, Lager tipo alaus poskonis išsiskiria trumpu kartumu, dėl to mes norime jo ragauti daugiau.
Straipsnio autorius: Alvydas Jankus
