Šiomis dienomis Latvijos žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad oro kompanija „airBaltic“, siejama su bankrutuojančiu banku ,,Snoras“ ir vienu jo buvusių valdytojų V. Antonovu, preliminariais duomenimis pernai patyrė milijoninius nuostolius, o kaimyninės šalies vyriausybė ieško strateginio investuotojo.
Vadinasi, „airBaltic“ gali bankrutuoti? Ką apie situaciją, besiklostančią pas kaimynus, žino Lietuvos aviacijos priežiūros institucijos? – portalas Balsas.lt klausė susisiekimo ministro patarėjo Martyno Čerkausko.
Anot jo, ministerijos žiniomis, Latvijos vyriausybė ieško kompanijai strateginio investuotojo.
„Jie ieško kompanijai strateginio investuotojo, galima būtų taip pasakyti. Aš suprantu, kad jie nori išlaikyti kontrolę, nes dabar Latvijos vyriausybė turi daugiau kaip 99 proc. akcijų. Jie tiek akcijų turi nuo tada, kai žlugo ,,Krajbanka“, ,,Snoro“ padalinys, o tos akcijos buvo įkeistos ,,Krajbankui“. Kadangi ,,Krajbanką“ faktiškai valdo valstybė, jis tas akcijas už simbolinę kainą pardavė valstybei. Tas akcijas, kurių valdytojas buvo Bertolt Flick, valstybė pasiėmė sau“, – sakė M. Čerkauskas.
,,Iš viešos Latvijos vyriausybės informacijos žinome, kad jie ieško kompanijai „airBaltic“ strateginio investuotojo. Bet tai privati oro kompanija, kaip ir kitos, jie savo reikalus sprendžia be Lietuvos“.
Anot. M. Čerkausko, ,,Latvija visiškai kontroliuoja situaciją. Valstybės tikslas tą kompaniją išgelbėti, jie ruošiasi investuoti toliau, padengti nuostolius. Latvijos spaudoje šiomis dienomis buvo paskelbta, kad preliminarūs jų praėjusių metų nuostoliai 60 mln. latų, tai beveik 300 mln. litų. Bet jie taip pat skelbia, kad ruošiasi už 800 mln. eurų pirkti naujų lėktuvų. Tai turbūt jie tikisi arba surasti investuotoją labai turtingą, arba iš valstybės lėšų tai darys. Bet tai jų vidaus reikalas“, – portalui Balsas.lt sakė susisiekimo ministro patarėjas.
Paklaustas, kokią įtaką kaimyninėje šalyje dėl „airBaltic“ priimami sprendimai gali turėti Lietuvai, jis sakė, kad bet kokie sprendimai neturėtų jokios didesnės reikšmės.
,,Dabar jie skraido normaliai, jokių ypatingų įsiskolinimų mūsų oro uostams neturi. Dabar skraidoma tik į Rygą iš Lietuvos, tai labai maži jų veiklos mastai Lietuvoje. O kai situacija buvo paaštrėjusi rudenį, dar iki banko bankroto, ir buvo neaišku, kas bus, mes tikrinome visą informaciją ir padėtis buvo visai normali. Manau, kad ji nepablogėjo“, – sakė M. Čerkauskas.
Tarptautinio Vilniaus oro uosto atstovai neatskleidė, ar ši oro bendrovė jiems skolinga. Esą to neleidžia daryti komerciniai susitarimai. ,,Viskas vyksta pagal sutartį“, – teigė jie.
(papildyta 14:38 val.)
CAA: iki šiol jie dirbo tvarkingai
Anot Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus Kęstučio Aurylos, šiuo metu Lietuva dėl oro bendrovės „airBaltic“ nepatiria jokių nepatogumų.
„Jie prieš kurį laiką pakeitė tvarkaraštį, skydžiai ne tokie dažni, kaip buvo anksčiau. Jie tebeskraido iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, tačiau visi skrydžiai tik į Rygą. Bet jokių problemų su šia bendrove neturime – Lietuvoje jie dirba gana tvarkingai“, – Balsas.lt sakė jis.
Paklausta, kiek keleivių Lietuvos oro uostuose naudojasi „airBaltic“ paslaugomis, CAA Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė sakė:
„Iš Kauno oro uosto į Rygą yra 4 skrydžiai per savaitę, iš Palangos taip pat 4, o iš Vilniaus 35 skrydžiai per savaitę. Jie yra nurodę lėktuvus, kurie skraido šiais maršrutais. Juose yra nuo 60 iki 150 vietų. Kuris lėktuvas skris – tikriausiai sprendžia pagal parduotų bilietų skaičių“.
CAA duomenimis 2011 m. iš Kauno oro uosto ir į jį bendrovės „airBaltic“ lėktuvais skrido truputį daugiau kaip 19 tūkst. keleivių, iš Palangos oro uosto – beveik 25 tūkst. 300 keleivių, o Vilniaus oro uoste 2011 m. „airBaltic“ aptarnavo beveik 226 tūkst.900 keleivių.
„Visuose oro uostuose ji nėra mažiausiai keleivių pervežanti oro bendrovė, pavyzdžiui, Vilniuje jie yra pirmaujantys ir veža virš 13 proc. visų Vilniaus oro uoste aptarnaujamų keleivių. Tačiau keleivių dalis, kurią jie pervežė 2011 m. palyginti su 2008-2009 m., yra gerokai sumažėjusi“, – sakė V. Žegunytė.
Ji sakė daranti prielaidą, kad daugeliui keleivių, „airBaltic“ lėktuvais skrendančių į Rygą (ir iš jos į Lietuvą) , Latvijos sostinė nėra galutinis maršruto taškas.
„Aš manau, kad Ryga yra tranzitinis oro uostas, kuriame keleiviai gali pasirinkti kitus skrydžius. Be to, jie siūlo jungtis, todėl tomis kryptimis, kuriomis iš Vilniaus skrydžių trūksta, žmonės skrenda per Rygą. Tai bene trumpiausia ir patogiausia jungtis“.
V. Žegunytės teigimu, keleiviai, skrendantys iš Lietuvos ir į Lietuvą gali pasirinkti ir kitų oro vežėjų siūlomas jungtis, tačiau yra keli dalykai, kurie, jos manymu, turi įtakos tam, jog dažnai keleiviai renkasi būtent „airBaltic“.
„Patogias jungtis siūlo „Finair“, ,,Lufhansa“, SAS ir kitos. Bet keleiviui patogiau, kai iki persėdimo vietos atstumas yra nedidelis. Daug lemia ir nedidelė kaina. Be to „airBaltic“ siūlo vadinamuosius „nuoseklius vežimus“ – jungtį, už kurią atsako nuo kelionės pradžios iki pabaigos kelionės. O pavyzdžiui ,,RyanAir“, ,,WizAir“ – tik nuo punkto iki punkto: net jeigu iš to punkto galima pasiekti kitus taškus, kiekvienas keleivio bilietas yra atskiras. Tai ne nuosekli kelionė ir nesklandumų atveju keleivis turi mažiau teisių ir garantijų, negu nuoseklioje kelionėje“, – aiškino V. Žegunytė.
Valstybinio turizmo departamento atstovo ryšiams su žiniasklaida Daliaus Kontrimavičiaus teigimu, departamentas „neturi (taip pat nėra gavęs) jokios oficialios informacijos apie konkretaus oro vežėjo veiklą“.
„Informaciją apie naujas ir uždaromas skrydžių kryptis, oro vežėjų taikomas rinkodaros priemones, akcininkų pasikeitimus, pervežamus keleivių srautus ir t.t. sekame visuomenės informavimo priemonėse“, – sakė jis Balsas.lt redakcijai.
-------
Latvijos vyriausybė 2011 metų pabaigoje padidino savo valdomų bendrovės „airBaltic“ akcijų paketą iki 99,98 procento. Taip pat paskelbė numatanti investuoti į bendrovės vystymą 57,6 milijonus latų (maždaug 284,5 milijonų litų).
Būtent tuo metu žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad su bendrovės valdymu pastaraisiais metais buvo susijęs ir bankrutavusio „Snoro“ banko pagrindinis akcininkas V. Antonovas. Būta pranešimų, kad V. Antonovas iš šios įmonės net galįs pareikalauti apie 50 milijonų eurų, kuriuos neva į ją investavo per ofšorinę įmonę. Londone, kur buvo nagrinėjama V. Antonovo išdavimo Lietuvai byla, jis prasitarė, kad paskutiniuosius metus jis iš tiesų valdė „airBaltic“.
Žinių apie bendrovės finansines problemas bei su ja susijusių skandalų būta ir anksčiau. Į pagalbą kompanijai „airBaltic“ nuolat ateidavo Latvijos vyriausybė, tiesiogiai ją dotavusi net pažeisdama Europos Sąjungos direktyvas.
2011 m. lapkričio pradžioje, buvo paskelbta, kad Tadas Vizgirda traukiasi iš Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ viceprezidento ir vadovo Lietuvai pareigų.
------
Lietuvoje žmonės dar pamena bendrovės „flyLAL“ bankrotą. Bendrovė „flyLAL“ paskelbė stabdanti veiklą 2009 m. sausio 16 d.
Bankrutavus šiai skrydžių bendrovei nukentėjo tūkstančio keleivių. Skrydžio bilietus iš anksto įsigiję žmonės turėjo koreguoti savo planus.
Dėl oro linijų bankroto darbo neteko daug aptarnaujančio personalo, o mūsų šalis tapo sunkiai pasiekiama oro transportu, nes tiesiog nebeliko kai kurių maršrutų.
Tąkart buvo išsakyta nemažai priekaištų ir ministrui E. Masiuliui. Vis dėlto, politikas postą išsaugojo.
Taip pat skaitykite:
Oro mūšis: Lietuva prieš Latviją
„airBaltic“ lėktuvų užpildymas augo dešimtadaliu
„airBaltic“ nominuota viena punktualiausių Europos oro bendrovių
„airBaltic“ atnaujina skrydžius į Dubliną
