.jpg)
Iki ausų Lietuvą į skolas įklampinusi Gedimino Kirkilo Vyriausybė pernai rodė puikų pavyzdį, kaip reikia prasiskolinti, ir savivaldybėms. Miestai, rajonai jau skolingi milijardą litų.
Viršijo limitus
Lietuvos savivaldybės pernai per 9 mėnesius iki spalio 1-osios (naujesnių duomenų Finansų ministerija dar neturi) pasiskolino penktadalį milijardo litų.
Didžiausia skola slegia Vilniaus miesto savivaldybę - net 361 mln. litų, arba net 51,8 proc. viso pernykščio metinio savivaldybės biudžeto. Pagal įstatymus pernai Vilniaus ir Kauno skola galėjo sudaryti 50 proc. šių savivaldybių biudžetų, kitų savivaldybių - 35 proc.
Pajamos negelbėjo
Pernai skolas didino net ir tos savivaldybės, kurios į biudžetus surinko daugiau pajamų nei planuota. O tokių pernai buvo 9. Pavyzdžiui, Palanga, surinkusi beveik 6 mln. litų daugiau, nei tikėjosi, skolą ne sumažino, o net padidino: nuo 3,457 mln. litų (pernai sausį) iki 4,956 mln. litų (pernai spalį).
Beje, pernai sąžiningiausi buvo Jonavos rajono politikai. Savivaldybė surinko vos 85,8 proc. planuotų pajamų, bet, nepaisydami to, jie sugebėjo skolą 1 mln. litų sumažinti. Deja, tai tik reta maloni išimtis.
Tik 3 neskolingos
Jokių skolų neturi tik Vilniaus rajono, Birštono ir Visagino savivaldybės.
„Spėjome laiku mažinti išlaidas. Be to, investuojame tik į projektus, kurie atsiperka. Pas mus nebūna tokių dalykų kaip kitose savivaldybėse, kad mokytojai važiuoja tobulintis į Izraelį ar Turkiją”, - dėstė Visagino meras Vytautas Račkauskas.
Jam pritarė ir Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
„Pinigus naudojame tik racionaliai. Jei pinigų nėra - iš viso atmetame projektus, kad nereikėtų skolintis. Skolintis einamiesiems reikalams yra absurdas. Apskritai gyvenimas skolon - labai blogas principas. Juk skolas kada nors reikės grąžinti, ir dar su palūkanomis”, - kitų savivaldybių merus ir skolintis mėgstančias vyriausybes apšvietė N.Dirginčienė.
Skolinasi ES paramą
Tiesa, anot jos, šiemet dėl ES vykdomos politikos skolų galbūt neišvengs ir Birštonas, nes savivaldybės verčiamos pirmiausia apmokėti ES remiamus projektus ir tik po to atgauna dalį pinigų.
Skolinimosi galimybės neatmeta ir Vilniaus rajono merė Marija Rekst - taip pat dėl būtinybės koofinansuoti ES projektus.
„Bet šiaip tai tiems, kas moka planuoti ir be reikalo neišlaidauti, skolintis ir nereikia. Juk tai - papildomos išlaidos mokamų palūkanų sąskaita”, - priminė M.Rekst.
17 mlrd. litų
Tiek Lietuvos valstybė kartu su savivaldybėmis šiuo metu užkrovusi
skolų šalies gyventojams
Kiek kuri savivaldybė prasiskolinusi, lentelę rasite www.vakarozinios.lt
Danas Nagelė
