Baiminamasi, kad XIX amžiaus architektūros paminklas - prie Nemuno iškilęs Gelgaudiškio dvaras sunyks, o jį gelbėti skolon sutikusi įmonė neatgaus 1,3 mln. litų.
Gelgaudiškio dvaro sodybos Šakių rajone restauravimo ir pritaikymo turizmo poreikiams projektas dar 2008 metų pabaigoje buvo pripažintas svarbiu valstybei ir turėjo būti finansuojamas iš europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo. Buvo numatyta, kad pirmajam darbų etapui bus skirta beveik 4 mln. litų. Projekto paraišką praėjusiais metais Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) įvertino teigiamai, bet sprendimas dėl jos finansavimo nepriimtas iki šiol.
"Buvome patikinti, kad projektas bus finansuojamas. Tačiau neseniai išgirdome, kad skirti lėšų dvaro rūmams restauruoti nenorima, nes nuo liepos nebeliks apskrities viršininko administracijos. Keista, nes rūmai niekur nedings net ir panaikinus apskritį", - LŽ sakė Marijampolės apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė. Sprendimą dėl projekto finansavimo turi priimti ūkio ministras Dainius Kreivys. Tačiau Ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas Arūnas Keraminas LŽ vakar aiškino, esą projekto paraiška vis dar vertinama LVPA specialistų, vertinimo rezultatų ministras dar negavęs.
D.Kreivio verdikto ypač laukia Marijampolės regiono plėtros taryba. Išgirsti jo nuomonę tikisi ir Šakių rajono tarybos nariai, sutinkantys iš naikinamos Marijampolės apskrities viršininko administracijos į savo globą perimti Gelgaudiškio dvaro rūmus.
Gelbėjo skolon
Neaiški finansavimo ateitis kelia nerimą ir Kauno statybos įmonei UAB "Virmalda", kuri dar praėjusių metų viduryje laimėjusi konkursą rūmams restauruoti, sutiko dirbti skolon ir gelbėjo dvarą nuo griūties. Iš viso darbų atlikta už 1,3 mln. litų. Šiuo metu avarinė pastato būklė jau likviduota - sutvarkytas stogas, sutvirtinti atskiri išorės sienų apdailos elementai.
Iki 2009-ųjų baimintasi, kad stogas vieną dieną įgrius į vidų - reikėjo kuo skubiau jį remontuoti. Pro tris dešimtmečius netaisyto stogo plyšius skverbėsi drėgmė, todėl kai kuriose vietose jis jau buvo įgriuvęs. Supuvo ir ant stogo įrengtą apžvalgos bokštelį laikančiosios medinės sijos. Todėl lipti į jį buvo itin pavojinga.
Ne ką geresnė padėtis buvo ir pastato viduje, ypač kairiniame fligelyje, kurį prieš tris dešimtmečius nusiaubė gaisras. Ten dar išlikę kai kurių patalpų sienų dekoro elementų, saugomos ir senosios krosnys, jos apmūrytos plytomis, kai kur išlikę prabangaus parketo fragmentų. Dabar kairiajame fligelyje atnaujinamos patalpos - perklojamas parketas, atkuriamas sienų ir lubų dekoras.
Per pirmąjį restauravimo darbų etapą dar turėtų būti sudėti pagal autentiškus pavyzdžius pagaminti langai, restauruoti pamatai.
Vėliau rūmų tolesniu pertvarkymu rūpinsis jau naujasis šeimininkas - Šakių rajono savivaldybė. Iš viso rūmų restauravimas ir pritaikymas turizmo poreikiams gali kainuoti apie 15 mln. litų.
Apleisti, bet neužmiršti
Gelgaudiškio dvaro rūmai - vieni gražiausių Lietuvoje. Juos ant dešiniojo Nemuno kranto apie 1842-1846 metus pastatė dvarininkas Gustavas Koidelis. Tai neoklasicistinio stiliaus pastatas, kuriame iki 1922 metų reformos šeimininkavo dvarininkai, vėliau buvo įkurta vaikų prieglauda. Ten našlaičiai gyveno ir mokėsi iki 1979 metų, kol pastatą nuniokojo gaisras. Nuo to laiko architektūros paminklu pripažinti rūmai užkonservuoti.
1999 metais Valstybės turto fondui perduotą Gelgaudiškio dvaro ansamblį buvo numatyta privatizuoti. Apie tai sužinoję Gelgaudiškio gyventojai pradėjo žygius, kad dvaras nebūtų atiduotas į privačias rankas. Prieš porą metų griūvantys rūmai buvo paskelbti valstybės saugomu kultūros paminklu ir perduoti valdyti Marijampolės apskrities viršininko administracijai.
Kol kas užeiti į rūmų vidų negalima, tačiau šiltuoju metų laiku turistų čia netrūksta. Traukia ne tik patys rūmai, bet ir šalia esantis parkas. Per jį driekiasi už Danijos aplinkos ir energetikos ministerijos lėšas įrengtas pažintinis takas, vedantis prie įvairiomis legendomis apipintų parko įžymybių - Velnio kalvos, Asesoriaus kapo, Baronkapinių.
Šalia Gelgaudiškio dvaro, Nemuno pakrantėje, prieš pusantrų metų turistų patogumui buvo įrengta mobili prieplauka, kad miestelį galėtų pasiekti ir Nemunu keliaujantys turistai. Tada į ją investuota apie milijoną litų, skirtų iš valstybės, Šakių savivaldybės ir ES fondų.
Kazys Kazakevičius
