Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog pastaruoju metu ir politikai, ir ekonomistai vis dažniau prabyla apie galimybę skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Latvijos pavyzdys optimizmo neįkvepia
Dabar su TVF dar nevedamos derybos, todėl niekas nesiima komentuoti, kokios būtų skolinimo Lietuvai sąlygos. Kad Vyriausybė Seimui pateiktų bent preliminarią informaciją, kokiomis sąlygomis TVF galėtų suteikti finansinę paramą Lietuvai, dar prieš mėnesį reikalavo socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis.
Kol skolinimo Lietuvai sąlygos nežinomos, galima pažiūrėti į maždaug bendras TVF skolinimo sąlygas. Iš jų matyti, kad Lietuva turėtų mažinti fiskalinį biudžeto deficitą, karpyti socialines išlaidas ir galbūt net devalvuoti nacionalinę valiutą.
Iš TVF gavusi 7,5 mlrd. eurų paskolą Latvija dabar mažina biudžetą, kad galėtų sumokėti įmokas. Balandžio 14 dieną Lietuvoje viešėję Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis ir ekonomistas Dmitrijus Smirnovas pripažino, kad TVF suteikta paskola − sunki našta šaliai.
„Niekada nereikia skubėti skolintis, nors TVF skolina pigiai. Buvusi Vyriausybė ne tik išbalansavo ir išnaudojo visą praėjusių metų biudžetą, bet ir išnaudojo išteklius šių metų sąskaita, todėl dabar finansinis disbalansas Lietuvoje yra didelis“, – kalbėdamas Žinių radijo laidoje „Apskritas stalas“ sakė ekonomikos mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto bankininkystės ir pinigų politikos profesorius Antanas Buračas. Anot jo, Lietuva yra daug prisiskolinusi per trumpą laiką, tačiau gerokai mažiau nei Latvija ar Estija, todėl turi neblogų skolinimosi galimybių.
Paskolą nusprendė paimti ir Lenkija. TVF vadovas Dominiqueʼas Straussas-Kahnas pripažino Lenkiją kaip patikimą ir kryptingai ekonomiką tvarkančią šalį, todėl jai nekilo didelių sunkumų gauti lankstų kreditą. TVF Lenkijai suteiks 20,5 mlrd. JAV dolerių paskolą.
Duotas impulsas kalboms dėl skolinimosi
Neseniai finansų ministras Algirdas Šemeta pristatė 2,6 mlrd. litų karpomo valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą.
Juo remiantis,, šiemet į valstybės ir savivaldybių biudžetą planuojama surinkti per 22,3 mlrd. litų pajamų (su Europos Sąjungos lėšomis), o išlaidos turėtų būti per 25,2 mlrd. litų. Taip pat pagaliau pripažinta, kad mokesčių į biudžetą tikriausiai suplauks mažiau nei tikėtasi.
Birželį planuojama išlaidas apkarpyti dar 2 mlrd. litų.
Pristatytas 2009 metų biudžeto projektas Seime ne tik sukėlė priekaištų dėl išlaidų karpymo ribų nebuvimo ir dėl to, kad mažinant išlaidas mažės valstybės pajamos, audrą, bet ir davė pagrindo spėjimams, kad tokiu greičiu traukiantis biudžetui teks kreiptis pagalbos į TVF.
Įstatymai dėl viso pikto
Lietuvoje tapo įprasta, kad įstatymai priimami pavėluotai, kai tam tikra situacija jau tampa nebevaldoma. Tačiau atsiranda ir nauja tendencija – įstatymų priėmimas dėl viso pikto, tai yra nežinant ar bent teigiant, jog nežinoma, ar jų prireiks.
Vyriausybė iki šiol skolinimąsi iš TVF vertino kaip šalies kapituliavimą. Vis dėlto A. Šemeta pateikė Kvotos TVF didinimo įstatymo projektą. Jį svarstys Seimas.
TVF suteikiamos paskolos dydis priklauso nuo valstybės turimos kvotos fonde, taigi padidinusi kvotą valstybė galėtų daugiau pasiskolinti. Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis paneigė, kad įstatymo dėl kvotos TVF didinimo projekto teikimas rodo Vyriausybės ruošimąsi skolintis iš fondo.
„Šiuos žingsnius, šiurkščiai tariant, galime vadinti „dėl viso pikto“, – sakė V. Lenkutis. Jo teigimu, svarbiausias pasiekimas didinant kvotą fonde yra šalies įtakos didėjimas.
Dabar Lietuvos kvota TVF yra 144,2 mln. specialių skolinimo teisių (SST). Teikiamu projektu siūloma kvotą padidinti iki 183,9 mln. SST.
