Pernai Kaune britei Rachael McGuinness atlikta pilvo plastika, angliškai dar vadinama tummy tuck. Tai operacija, kai pašalinama perteklinė oda nuo pilvo, kai kuriais atvejais ir kitų kūno vietų. Odos perteklius susidarė po to, kai britė numetė daug svorio.
2022 metais Rachael tokia operacija buvo atlikta Jungtinėje Karalystėje (JK), bet moteriai nepatiko, kaip po procedūros atrodė jos kūnas. Peržiūrėjusi atsiliepimus internete, ji susirado privačią kliniką Kaune.
„Kaune mano gydytojas turėjo atlikti šios operacijos reviziją, nes aš nebuvau patenkinta rezultatu“, – pasakoja Rachael.
Ji sako, kad Jungtinėje Karalystėje gydytojai dažniau koncentruojasi į tai, kaip sėkmingai atlikti operaciją – šiuo atveju, pašalinti pilvo odą – ir nėra tokie atidūs estetikai.
„JK odos šalinimo operacija yra kur kas mažiau apie estetiką ir labiau apie patį odos pašalinimą. Aš turėjau daug perteklinės odos ant savo pilvo, bet mano chirurgas galbūt kur kas mažiau jaudinosi, kaip atrodysiu po operacijos, jis labiau galvojo apie tai, kaip pašalinti odą ir užtikrinti, kad ji gerai sugytų“, – teigia pašnekovė.
Sumokėjo kelis kartus mažiau nei savo šalyje
Anot Rachael, JK nėra tiek daug gydytojų, kurie būtų vienos srities, pavyzdžiui, plastikos chirurgijos, ekspertai. Jeigu tokių ir yra, esą jų paslaugų kainos didžiulės.
„Mes turime kur kas mažiau specialistų, kurie specializuojasi atskirose srityse, todėl kad daugybė gydytojų ir konsultantų dirba viešajame sektoriuje, kuri yra daugiadisciplinė“, – paaiškina Rachael.
„Žinoma, JK yra gydytojų, kurie labai patyrę. Bėda ta, kad sunku surasti chirurgą, kuris specializuotųsi vienoje srityje ir būtų sukaupęs daug žinių. Tai gali kainuoti labai daug. Žmonės tiek pinigų tiesiog neturi“, – priduria ji.
Todėl dar viena priežastis, kodėl Rachael pasirinko privačią kliniką Kaune, yra kaina. Pašnekovės teigimu, Kaune už visą paslaugų paketą (operaciją, apgyvendinimą ir kt.) ji sumokėjo kelis kartus mažiau nei vien tik už operaciją savo šalyje.
„Mano viena operacija JK kainavo tiek, kiek būtų kainavusios 3–5 procedūros Kaune“, – sako Rachael.
„Jei būčiau atvažiavusi į Lietuvą iš karto, greičiausiai būčiau „sutaupiusi“ vieną operaciją“, – priduria ji.
Kaune operacija pavyko sėkmingai, reabilitacija netruko ilgai ir jau po savaitės Rachael galėjo grįžti namo. Britė negaili pagyrų Lietuvos medikams, pabrėždama išskirtinį chirurgų profesionalumą ir slaugių rūpestį.
„Nuostabi patirtis. Rūpinimosi, ekspertiškumo lygis buvo neįtikėtinas“, – sako ji.
Lietuvoje – po keliolika tūkstančių medicinos turistų kasmet
Statistika, kiek Lietuvos apsilanko medicinos turistų, nacionaliniu mastu nėra renkama. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija spėja, kad Lietuvoje per metus gydosi iki 15 tūkstančių užsieniečių.
Štai privati chirurgijos klinika „Nordclinic“ Kaune kasmet sulaukia daugiau nei 3000 pacientų iš užsienio. Pasak klinikos marketingo vadovės Vaidos Jonavičiūtės, pacientų skaičius kiekvienais metais paauga 10–15 proc., t. y. maždaug 300–450 pacientų.
Taip pat Kaune įsikūrusios „Gijos klinikos“ kasmet atlieka virš 4700 chirurginių operacijų, iš kurių apie 30 proc. (virš 1400) – medicinos turizmo pacientams.
„Kasmet pacientų skaičius iš užsienio, įskaitant ir lietuvių kilmės emigrantus, plastinei ir bariatrinei (nutukimo) chirurgijai auga maždaug 30–50 proc., lyginant su ankstesniais metais“, – komentuoja privačios sveikatos paslaugų bendrovės „Wellness Travels“ direktorė ir „Gijos Klinikų“ medicinos direktorė Rasa Petrikienė.
„Ortopedinės operacijos sudaro apie 20 proc. visų užsienio pacientams atliekamų operacijų. Šioje srityje taip pat stebimas spartus augimas“, – teigia ji, pridurdama, kad ortopedinės sąnarių endoprotezavimo (sąnario keitimo) operacijos kasmet auga dvigubai.
Pacientai važiuoja ir iš kitų žemynų
Pacientai į Lietuvą atvyksta ne tik iš Europos šalių, bet ir kitų žemynų. Daugiausia atskrenda iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Skandinavijos šalių, Ispanijos, Kanados.
Lietuvos gydytojų paslaugomis taip pat naudojasi pacientai iš Meksikos, Australijos.
„Iš tolimų šalių pacientai dažnai atskrenda ne vieni ir medicininį turizmą suderina su rekreacija. Turėjome atvejį, kuomet iš Australijos atskrido trys vienos šeimos nariai, ir visiems buvo atliktos skirtingos operacijos“, – teigia R. Petrikienė.
Gydytis žmonės atvažiuoja ir iš Rytų šalių. Neseniai Vilniaus Santaros klinikos atliko kaulų čiulpų transplantacijas 37 ukrainiečiams ir 120-čiai latvių.
Beje, rusų ir baltarusių pastaraisiais metais ne tik Santaros klinikose, bet ir kitose gydymo įstaigose pasitaiko retai.
Tuo metu lietuvių kilmės emigrantai dažniausiai atvyksta iš Jungtinės Karalystės ir JAV, nurodo R. Petrikienė.
Tad gydytojai su pacientais dažniausiai bendrauja anglų kalba, nors atvyksta žmonių, kurie kalba tik skandinavų, ispanų kalbomis. Svarbūs medicininiai dokumentai įprastai naudojami pacientų gimtąja kalba.
„Beje, pati medicinos „kalba“ apskritai dažnai yra universali. Olandiška rentgeno nuotrauka ar lietuviška – ten vis tiek bus pavaizduotos struktūros, kurių lotyniškus pavadinimus žino visi pasaulio medikai“, – pažymi R. Petrikienė.
Keičia sąnarius, didina krūtis, mažina skrandį
Užsieniečiai į Lietuvą dažniausiai atvyksta dėl trijų chirurgijos sričių: ortopedinės, plastinės ir bariatrinės (nutukimo gydymo) chirurgijos.
Su sveikata bene labiausiai susijusios ortopedinės operacijos. Populiariausios procedūros: kelio ir klubo sąnario endoprotezavimas (keitimas), įvairios artroskopinės (minimaliai invazines procedūros, atliekant nedidelius pjūvius) kelio, klubo, peties, čiurnos operacijos.
„Nuolat didėja artroskopinių sąnarių operacijų kiekis, tačiau labiausiai auga klubo ir kelio sąnario keitimo operacijų skaičius“, – sako R. Petrikienė.
„Šios operacijos itin svarbios, nes padeda atsikratyti skausmo ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Dažnu atveju jos padeda išvengti gresiančio neįgalumo“, – pažymi ji.
Plastinės chirurgijos srityje dominuoja kombinuotos krūtų ir pilvo operacijos, angliškai vadinamos „Mommy makeover“.
„Tiek lietuviai, tiek ir užsieniečiai jas renkasi dėl to, kad vienu kartu yra išsprendžiama net keletas juos kamuojančių problemų“, – paaiškina R. Petrikienė.
Populiariomis išlieka krūtų didinimo ir mažinimo operacijos, riebalų nusiurbimas, kūno kontūravimas, veido operacijos.
Bariatrinė chirurgija (nutukimo gydymas) susijusi ir su estetika, ir su sveikata.
„Didžiąją daugumą operacijų sudaro ,,Gastric sleeve“ – skrandžio rezekcija, kurios metu pašalinama didžioji dalis (apie 80 proc.) skrandžio“, – pasakoja R. Petrikienė.
Įvardijo, kas patraukia pacientus iš užsienio
Pasak klinikų atstovų, pacientus iš užsienio traukia aukšta paslaugų kokybė, mažesnė kaina, papildomas aptarnavimas (klinikos dažnai kartu siūlo transporto, apgyvendinimo paslaugas).
„Lietuvos medicinos sektorius turi tikrai aukštą paslaugų kokybę, net ir lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis ar JAV, o paslaugas gali gauti už labiau prieinamą kainą. Taip pat dažnai pacientai pasirenka kliniką vadovaudamiesi jau čia buvusių pacientų rekomendacijomis dėl ilgametės klinikos specializacijos ir sukauptų žinių medicininio turizmo srityje“, – komentuoja V. Jonavičiūtė.
„Esame Europos Sąjungos šalis, kurioje teikiamos itin aukšto lygio pasaulines tendencijas atitinkančios medicinos paslaugos, laikantis ES direktyvų ir standartų“, – pažymi R. Petrikienė.
Tai reiškia, kad operacijos Lietuvoje yra saugios ir patikimos. Nors jos kainuoja brangiau nei, pavyzdžiui, Turkijoje, Lietuvos chirurgams yra tekę taisyti kitų šalių gydytojų darbą.
„Prisimenu vieną pacientę, kurios krūtų operacija Turkijoje kainavo du kartus pigiau nei tokia operacija būtų kainavusi Lietuvoje, tačiau finale dėl komplikacijų buvo sumokėta keturgubai. Mūsų plastinės ir rekonstrukcijos gydytojas ėmėsi iššūkio atkurti jos krūtis. Operacija pavyko puikiai, tačiau vaizdai po pirmosios operacijos Turkijoje – ne kiekvieno žmogaus nervams“, – pasakoja R. Petrikienė.
„Šiandien pacientė džiaugiasi ne tik estetiniu vaizdu, bet ir galimybe grįžti į visavertį gyvenimą – komplikacijų gydymas prieš tai buvo atėmęs galimybę dirbti“, – priduria ji.
Neapsikenčia kelerius metus trunkančių eilių
Lietuviai dažnai skundžiasi, kad eilės pas gydytojus yra didžiulės, tačiau kitose šalyse jos dar didesnės – vien konsultacijos tenka laukti kelerius metus, jau nekalbant apie procedūras. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pacientai atvyksta į Lietuvą.
„68-erių metų pacientė iš Didžiosios Britanijos, kentusi artrito apimto klubo skausmus, metus laukė vizito pas gydytoją. Po metų ji neiškentusi paskambino gydytojui prašydama, kad išrašytų nuskausminamųjų. Tik po dviejų metų ji sulaukė konsultacijos pas ortopedą-traumatologą“, – pasakoja R. Petrikienė.
Ji prisimena, kad prieš atvykdama į Lietuvą pacientė jau nebegalėjo dirbti, sunkiai apsitarnaudavo namuose.
„Pradėjo ieškoti pagalbos privačiame sektoriuje, bet ir ten buvo bent pusės metų eilės. Be to, didelė operacijos kaina“, – teigia R. Petrikienė.
Galiausiai britė kreipėsi į Lietuvos medikus. Šie tais pačiais metais suplanavo operacijos datą.
Britei, kaip ir daugumai kitų pacientų, visa kelionė (neskaitant nuotolinių konsultacijų) truko apie dvi savaites. Įprastai pora dienų užtrunka skrydžiai ir pasiruošimas, dvi naktis žmogus praleidžia ligoninėje ir vidutiniškai 7–10 d. reabilitacijoje.
Personalas pildo netikėčiausius norus
Dauguma privačių klinikų, kurios specializuojasi medicinos turizme, siūlo papildomas paslaugas: transportą, apgyvendinimą ir net asmeninį vadybininką.
Štai „Nordclinic“ turi savo apartamentus, kuriuose pacientai gali apsistoti po operacijos. Kadangi kambariai yra įrengti vienos iš klinikų pastate pacientus kiekvieną dieną aplanko medicinos seselė. Tokių apartamentų kaina yra nuo 74 eur už naktį.
„Tačiau pacientai gali apsistoti ir bet kuriame pasirinktame viešbutyje mieste, jei prireikia, padedame pacientams viešbučius užsisakyti“, – teigia V. Jonavičiūtė.
Į bendrą „Nordclinic“ paslaugų paketo kainą įtrauktos visos išlaidos susijusios su pačia operacija, taip pat transportas iš / į oro uostą. Į kainą nėra įtraukti lėktuvų skrydžiai.
„Gijos Klinikų“ ne medicininių paslaugų paketo kaina prasideda nuo 500 Eur. Į kainą įeina skrydžių ir apgyvendinimo organizavimas, paciento pervežimas, konsultacijos, dokumentų tvarkymas ir kt.
Pacientas taip pat gali gauti asmeninį vadybininką, kuris suorganizuoja visą kelionę. Jis pasitinka užsienietį oro uoste, nuveža jį į viešbutį, o vėliau ir į kliniką, kartu eina į konsultacijas, tyrimus, o po operacijos ir reabilitacijos nuveža atgal į oro uostą.
Kartais klinikos personalui tenka pasirūpinti ne tik pacientų sveikata.
„Šalia medicininių dalykų tampame ir Lietuvos gidais, ir istorikais, ir kultūros ekspertais. Esame suorganizavę pacientės vyrui patekimą į Kauno „Žalgirio“ ir „Lietuvos Ryto“ rungtynes. Patariame, ką galima pamatyti Lietuvoje, kol jų artimasis sveiksta. Jei reikia – galime nueiti į prekybos centrą ir nupirkti daiktą, kurio žmogui prireikia čia ir dabar“, – pasakoja R. Petrikienė.
Ar nenukentės lietuviai?
Nors vis daugiau užsieniečių susidomi Lietuvos klinikomis, mūsų šalis turi dar daug neišvystyto potencialo, įsitikinęs Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
„Mes turbūt 5 procentus galimo potencialo išvystom medicinos turizmo srityje, bet realiai, kiek turim infrastruktūros, kiek turim gydytojų, kiek turim galimybių vystyti, tai esame infantilinėje stadijoje“, – TV3 Žinioms komentavo jis.
Naujoms rinkoms ieškoti reikia pinigų, jų gydymo įstaigos tikisi iš naujos valdžios. Vyriausybės programoje numatyta, ieškoti pinigų šalies reklamai.
„Turėsime ieškoti kokiomis priemonėmis, kokiomis turizmo rūšims būtų efektyviausia ir prasmingiausia, esu tikras ir sveikatinimosi turizmas rastų savo dalį“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
„Realiai, kada resursai išmėtomi – vienoje šalyje šaltibarščius pristato, kitoje šalyje akių operacijas, – išeina kakofoninė reklaminė kampanija“, – sakė L. Paškevičius.
Sveikatos turistas šaliai labiau apsimoka – jis palieka kelis šimtus, o sveikatos – ne vieną dešimtį tūkstančių. Tačiau lietuviai pacientai užsieniečių antplūdžio prisibijo:
„Patiems yra sunku pakliūti pas gydytojus, eilės nežmoniškos, jeigu dar daugiau bus žmonių, užsieniečių, aš nežinau, bus dar sudėtingiau pakliūti.“
„Dar savų žmonių nesugebam priimt laiku į visas eiles, pas specialistus reikia laukti kosmiškai ilgai.“
Taip kalbėjo gatvėje sutikti gyventojai. Tačiau Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas ramina.
„Pasižiūrėjus įstaigų apkrovimą, atrodo, jog jos labai apkrautos, bet jeigu įsigilinus vadybiškai, jeigu pasižiūrėjus kiekvieną kabinetą, kiekvieną operacinę, pamatysim, kad efektyvumui tikrai yra labai daug vietos“, – nurodė L. Paškevičius.
Anot Medikų sąjūdžio pirmininkės, jei ir valstybinėse ligoninėse gydysis daugiau užsieniečių, mažiau gydytojų išeis dirbti privačiai.
„Didesnis sistemos finansavimas atsiliepia geresnėmis algomis, geresnėmis sąlygomis, geresne aparatūra, galimybe kelti kvalifikaciją“, – teigė Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!