Pasak Nacionalinio sveikatos statistikos centro, pirmą kartą mamomis 2000-aisiais moterys vidutiniškai tapo sulaukusios 24,9 metų amžiaus, o 2014-aisiais – 26,3 metų. Palyginkite tai su vidutiniu amžiumi 1970-aisiais, kas yra 21,4 metai, ir suprasite, kaip viskas keičiasi.
Nors kiekviena moteris, kiekvienas nėštumas ir kiekvienas kūdikis yra skirtingi, svarbu žinoti ir tai, jog egzistuoja bendri skirtumai, kai vaiką išnešioja 3-oje, 4-oje ir 5-oje dešimtyje esančios moterys. Tačiau net tada kiekviena nėščioji patiria skirtingas problemas
Toliau pateikiami pasakojimai moterų, kurios pastojo būdamos skirtingo amžiaus.
Būdama 3-oje dešimtyje susilaukiau 3 vaikų. Kiekvieną kartą buvo vis sunkiau
„Pasisekė, jog pirmasis mano nėštumas buvo itin lengvas ir sklandus. Iki pat gimdymo dienos sportavau, o mano vandenys nubėgo dėvint džinsus.
Rytais nepykino, sūnelį išnešiojau lyg kokį krepšinio kamuolį, be to, nepriaugau daug svorio. Vienintelis neigiamas dalykas – nedidelis padidėjęs rūgštingumas. Antrasis nėštumas nelabai kuo skyrėsi nuo pirmojo.
Rytais taip pat nepykino, o iki gimdymo dienos lygiai taip pat sportavau. Nors pirmą kartą žinojau, ko laukiuosi, antrojo neštumo metu norėjau būti nustebinta.
Trečias nėštumas prilygo košmarui. Rytinis pykinimas buvo itin stiprus, skaudėjo kojas, pėdas, nugarą. Kūdikį išnešioti teko, kai už lango buvo itin karšta vasara.
Mano trečias vaikelis gimė rugsėjo 1 dieną, tad paskutinis nėštumo mėnuo buvo be galo sunkus, ištindavo kulkšnys ir kojos.
Taip pat sportavau, bet buvo sudėtinga, nes jaučiausi itin pavargusi. Pamenu, kad paskutiniaisiais mėnesiais man kildavo skrandžio rūgštys, o kiekvieną naktį koją sutraukdavo mėšlungis. Pirmasis ir paskutinysis nėštumas buvo netyčiniai. Antrojo vaikelio susilaukti bandėme net 5 mėnesius.
Pirmojo metu labai norėjau keksiukų, antrojo – riestainių su cinamonu ir razinomis bei daug tepamos varškės, o trečiojo – skrebučio su riešutų sviestu, medumi ir cinamonu. Pagal Niujorko miesto standartus, esu labai jauna mama. Gimus mano sūnums, žaidimų aikštelėje mane palaikydavo jų aukle“, - pasakoji Michelle Muller, vaikelius pagimdžiusi būdama 23, 26, 28 metų.
Daugiau apie save sužinojau
„Pačioje nėštumo pradžioje mane labai pykino, tačiau nieko blogo nenutiko. Tai buvo gan normalus ir lengvas laikotarpis, nors pačius paskutinius mėnesius mane kankino sėdmenų skausmai.
Jei atvirai, man nepatiko būti nėščiai. Nesijaučiau taip, lyg būčiau savame kūne, negalėjau pakęsti to, jog pati negaliu atlikti daugelio dalykų.
Visi buvo šokiruoti žinios, jog aš taip greitai pastojau. Everettas, mano sūnus, yra medaus mėnesio vaisius. Žmonės teigia, jog pasielgiau teisingai, kad vaikų susilaukiau būdama jauna.
Mano vyras net 10 metų už mane vyresnis, todėl daugelis juokavo, kad po šitiek daug laisvės metų jis pagaliau nusprendė vesti. Pirmąsias 13 savaičių rytinis pykinimas vykdavo du kartu per dieną – 10 val. ryto ir 17 val. Nors vemdavau tik maždaug tomis valandomis, visą dieną mane labai stipriai pykindavo.
Labai troškau kubietiškų sumuštinių, todėl dažnai ryte lstovėdavau prie šį skanėstą pardavinėjančių vietų ir laukdavau, kol jos ims dirbti. Maniau, jog vaikelio susilauksiu būdama 20-ies, gal šiek tiek vyresnė, kaip tai padarė mano mama, tačiau po gimdymo visas savo bevaikes drauges skatinu neskubėti.
Man patinka būti mama. Tai tokia nuostabi dovana, tačiau taip pat svarbu yra turėti gyvenimiškos patirties ir prieš tampant tėvais geriau save pažinti“, - teigė Lauren Razook, gimdžiusi būdama 28-erių.
Buvo sunku pastoti
„Nėštumas buvo lengvas ir nesudėtingas, ypač atsižvelgiant į faktą, jog įsčiose nešiojau dvynukus.
Sunkiausia buvo pastoti. Mano vyras ir aš bandėme net 8 mėnesius, tačiau vėliau kreipėmės į vaisingumo specialistą. Po 3 mėnesių man atliktas dirbtinis apvaisinimas. Kol bandžiau pastoti, labai pakeičiau savo gyvenimo būdą. Iš pradžių teko išmokti kovoti sus stresu ir pradėti sveikai maitintis.
Netgi išmokau gaminti užkandžių batonėlius, domėjausi, kokie maisto produktai padeda užsimegzti gyvybei“, - pasakojo Allison Kasirer, pastojusi 29-erių.
Tai buvo blogiausias rytinis pykinimas
Mano nėštumai nebuvo sudėtingi, nors laukiantis pirmojo sūnau susirgau nėštumo diabetu. Tai reiškė, jog turėjau laikytis griežto mitybos plano.
Pranešus, jog laukiuosi, mama be galo džiaugėsi. Ji manė, jog esu pakankamai suaugusi susilaukti vaikelio. Kadangi esu airė, norėjosi išbandyti mums priskiriamą sėkmę.
Vos tik nusprendus pastoti, iškart užsimezgė gyvybė, Nėštumo metu man išretėjo plaukai, padidėjo krūtinė. Laukiantis antrojo vaikelio man buvo 35-eri, todėl jau tada buvau priskirta didelės rizikos grupei.
Kalbant apie rytinį pykinimą, maniau, jog daugelis moterų dėl to perdeda, kol nepradėjau lauktis antrojo vaikelio ir iškart ėmiau vemti. Tai tęsėsi maždaug 3 mėnesius. Galiausiai išmokau tai suvaldyti ir sugebėdavau išsivemti į didelį ledinio gėrimo puodelį, kol stovėdavau kamštyje ir vis tiek nesusigadinti lūpdažio“, - sakė Cathleen Decker, atžalų susilaukusi būdama 31, 33, 35.
Priaugau 36 kilogramus
„Pastoti prireikė net dviejų metų. Kartais tai tapdavo sunkiu ir širdį draskančiu procesu. Mėnesių mėnesiai nuolatinio streso turėjo didžiulės įtakos.
Pradėjau galvoti, jog su manimi kažkas blogai, vengiau draugų ir šeimos narių, nes žinojau, kad jei juos sutiksiu, jie klaus apie tai, ar aš nesiruošiu pastoti.
Pagaliau sulaukus geros žinios, dar po 3 mėnesių gydytojai pranešė, kad man – placentos pirmeiga. Kad nesukelčiau pavojaus vaisiui, man buvo uždrausta imtis bet kokios fizinės veiklos, ką padaryti buvo sunkiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl to man pradėjo labai greitai augti svoris.
Nėštumo pabaigoje mano svoris buvo padidėjęs net 36 kilogramais. Didžiąją laiko dalį praleidau sutinusiomis kulkšnimis ir nuolatos gaudanti kvapą. Pirmą kartą nuo paauglystės laikų atsirado spuogų. Rytais kamavo stiprus pykinimas, tačiau vėliau situacija pagerėjo. Atrodė, jog kiekvieną rytą man pagirios“, - savo patirtimi dalinosi Jessica Diaz, gimdžiusi 31-erių.
Trys žodžiai – troškau vaisinių ledų
„Pirmąsias 14 mano nėštumo savaičių aš jaučiausi itin sutingusi ir pasunkėjusi. Pamenu, kai grįžusi po darbo namo persirengdavau ir krisdavau ant sofos bei taip išbūdavau iki pat kol eidavau miegoti.
Perlipus per 15 savaičių ribą, pasijutau iškart geriau. Dingo nuovargis, atsirado energijos, pagerėjo odos ir plaukų būklė. Kadangi norėjome pastoti natūraliai, specialiai to neplanavome, todėl teko šiek tiek palaukti.
Atlikus ovuliacijos testą paaiškėjo, jog ji man prasideda visai kitomis dienomis, nei aš maniau. Po tos dienos praėjus tik 2 mėnesiams, mano pilvelyje jau augo žmogeliukas.
Žvelgdama į tada darytas fotografijas pastebiu, koks ištinęs buvo mano veidas. Nors priaugau nedaug svorio, veidas pasakojo kai ką kitą. Pirmojo trimestro metu niekaip negalėjau nustoti valgyti tokių vaisinių ledų, tačiau dabar į juos nė pažiūrėti negaliu“, - teigė Zlata Faerman, gimdžiusi 32-ejų.
2 mėnesius mane nuolatos pykino
„Pasisekė, kad būnant mano metų, pastojau gan lengvai, nors nė kiek dėl to nesistengėme. Nėštumo metu sužinojau, jog mano vaikelis gauna nepakankamai maisto, dėl ko gydytojams teko atidžiau stebėti vaisių. Taip pat atsirado spuogų, sukietėjo viduriai, suplonėjo pirštai.
Rytinis pykinimas kankino maždaug 9 savaites. Kalbant apie specifinį maistą, gėriau limonadą, valgiau apelsinus ir sūrius sausainius“, - teigė Amanda Freeman, vaikelio susilaukė 40-ies.
Aš – surogatinė motina
„Nėštumas 5-oje dešimtyje buvo pasakiškas. Tai mūsų šeimai prilygo stebuklui, nes savo įsčiose išnešiojau sesers vaiką, kuri dėl gimdos vėžio negalėjo pastoti.
Iš pradžių mano vyras ir dukra nerimavo, jog šio žingsnio ėmiausi būdama tokio amžiaus, tačiau nėštumo metu visi nerimavimai išnyko ir jie ėmė mane palaikyti bei labai džiaugėsi. Turėjome tik vieną embrioną ir vieną šansą užmegzti gyvybę. Stebuklas, kad viskas taip greitai suveikė.
Nepaisant nestipraus rytinio pykinimo, mano ginekologas nerimavo tik dėl padidėjusios nėštumo diabeto rizikos ir pakilusio kraujospūdžio, tačiau viskas praėjo sklandžiai. Iš pradžių jausdavausi labai pavargusi, tačiau vėliau mane užplūdo didelis energijos kiekis, ėmiau spindėti, oda tapo švaresnė, o plaukai ėmė augti nesuprantamu greičiu.
Visuomet sakau, jog nėščia jaučiuosi lyg 10 metų jaunesnė. Tiesą sakant, visi tik ir komentavo, kaip jaunai aš atrodau. Tik nėštumo periodui artėjant į pabaigą ėmė tinti mano kojos, tačiau jokio pavojaus sveikatai nebuvo. Man buvo atliktas cezario pjūvis. Tai buvo pats stebuklingiausias laikotarpis“, - Suzanne Shapiro, surogatine motina tapo būdama 49-erių.
5 mėnesius valgiau tik riešutus, braškes, arbūzą ir citrusinius vaisius
„Nėštumai 3-oje, 4-oje ir 5-oje dešimtyje buvo beveik vienodi. Sunkiausia buvo pirmaisiais mėnesiais, nes mane labai pykindavo. Negalėjau nieko valgyti nei gerti, išskyrus riešutus, braškes, citrusinius vaisius ir arbūzus. Dažnai lankydavausi ligoninėje, kurioje išrašydavo pykinimą lengvinančių vaistų.
Vėliausias nėštumas planuotas nebuvo, tačiau jis maloniai nustebino. Iš pradžių nerimavau, ką pasakys draugai, šeima ir medicinos darbuotojai, kokia potenciali tokio nėštumo rizika.
Nusprendžiau nusiteikti pozityviai ir prisiminiau mūsų protėvius bei moteris, kurios šiais laikais kai kuriose kultūrose gimdo net sulaukusios 60-ies. Pradėjau sveikai maitintis, suaktyvinau savo gyvenimo būdą ir jaučiausi gerai, todėl nusprendžiau mėgautis kiekviena nėštumo akimirka. Nors ir pykino, visų nėštumų metu buvau kupina energijos, atrodžiau jaunesnė, nei iš tiesų buvau, tad nė nesitikėjau sulaukti keistų aplinkinių žvilgsnių. Tačiau to vis tiek neišvengiau.
Pastebėjau, kad prie ginekologo kabineto laukiančios jaunesnės būsimos mamos į vyresnes nėščias moteris žiūri su šiokia tokia panieka. Mano gydytojai ir seselės buvo be galo rūpestingi. Noriu pasakyti kitoms mamoms, kad klausytųsi savo kūno ir nebijotų susilaukti vaikelio, nes kažkam padovanojus gyvybę apima neapsakomas jausmas“, - Doris Weber, gimdė 43-ejų.
