Lietuvos mokslo taryba paskelbė ketvirtą konkursą podoktorantūros stažuotėms Lietuvos mokslo ir studijų institucijose atlikti. Konkurso būdu numatyta finansuoti 50 įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunųjų mokslininkų stažuočių.
Stažuočių trukmė – iki dvejų metų. Vieneriems metams stažuotojui skiriama iki 83 900 litų. Jie paskirstomi tyrėjo bei jo mokslinio vadovo darbo užmokesčiui, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti. Užsienio piliečiams bus apmokamos atvykimo į Lietuvą ir grįžimo po stažuotės išlaidos bei apmokamos pragyvenimo išlaidos.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus įsitikinęs, kad podoktorantūros stažuotė yra būtinas mokslininko karjeros etapas. „Paprastai doktorantūra vyksta vienoje konkrečioje tyrimų kryptyje, tačiau apgynus disertaciją būtina pradėti naujus savarankiškus tyrimus. Todėl podoktorantūros etapas yra svarbus formuojantis mokslininko akiračiui. Podoktorantūros stažuotė sudaro galimybę vykdyti tokius tyrimus ir gauti lėšų“, – teigia prof. E. Butkus.
Jis pastebi, kad didžioji dalis jaunųjų mokslininkų stažuočių metu sugeba pasinaudoti galimybe išvykti trumpalaikių stažuočių žymiuose užsienio mokslo centruose, dalyvauti tarptautinėse ekspedicijose ir rinkti medžiagą užsienio archyvuose, dalyvauti konferencijose, įsisavinti naujas tyrimų metodikas.
Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, didžiausia dalis stažuotojų tokioms išvykoms į užsienio šalis podoktorantūros stažuočių metu renkasi Europą: Lenkiją, Vokietiją, Švediją. Populiarios yra ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Rusija. Yra atvejų, kai stažuojamasi ir tolimuose kraštuose, pavyzdžiui, Australijoje.
Podoktorantūros stažuotės Lietuvoje organizuojamos pagal projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“. Pretenduoti gauti finansavimą gali visų mokslo sričių socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sričių mokslininkai, kuriems nuo daktaro laipsnio suteikimo yra praėję ne daugiau kaip treji metai. Priimančiąja institucija gali būti bet kuri Lietuvos aukštoji mokykla, tyrimų institutas, mokslinių tyrimų centras, kitos mokslinius tyrimus vykdančios įstaigos ir įmonės.
Ankstesni konkursai parodė, jog podoktorantūros stažuotėmis labiausiai domisi tiksliųjų mokslų daktarai. Dvimetėmis podoktorantūros stažuotėmis pasinaudojo arba dar jas tęsia 105 fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sričių atstovų ir 45 – humanitarinių ir socialinių mokslų sričių daktarų.
„Turime duomenų, kad ne vienas stažuotojas sėkmingai tęsia mokslininko darbą mokslo ir studijų institucijose. Tačiau plačiau apibendrinti kol kas nėra paprasta, turi dar praeiti kiek laiko, kad matytųsi, kaip stažuotojai dalyvauja kituose moksliniuose projektuose, kaip jie įsitvirtina moksle“, - teigia prof. E. Butkus. 2009 metais pradėtas vykdyti „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimo Lietuvoje“ projektas skirtas trečiosios pakopos universitetinių studijų absolventams, siekiantiems atlikti savarankiškus mokslinius tyrinėjimus. Per dvejus metus trunkančią stažuotę daktarai įsitraukia į mokslinę bendruomenę, atlieka reikšmingus tyrimus ir kelia savo kvalifikaciją. Projektu skatinamas tarpsektorinis, tarpkryptinis, tarpinstitucinis ir tarptautinis mokslininkų mobilumas.
Projektas „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004) finansuojamas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM01).
