Negalima ignoruoti vienatvės
Vietos valdžios ir Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos dėka miestuose veikia dešimtys programų, nukreiptų į vienatvės sukeliamo streso palengvinimą. Net gaisrininkų brigados yra mokomos namuose atkreipti dėmesį ne tik į saugumo reikalavimus, tačiau ir į socialinės izoliacijos požymius.
„Ši problema staiga pritraukė didžiulį visuomenės dėmesį, nuo regioninės valdžios ir Sveikatos ministerijos iki žiniasklaidos, – pasakojo generalinis organizacijos „Age UK“ direktorius ir kampanijos „su kova prieš vienatvę“ įkūrėjas Paulas Cannas. – Kiekvienam turėtų būti svarbu žinoti apie vienatvę“.
Mokslo žmonės atranda vis daugiau įrodymų to, kad vienatvė yra susijusi su sveikatos sutrikimais, taip pat su sumažėjusiu darbingumu ar kognityvinėmis funkcijomis. Kaip vienas iš pernelyg ankstyvos mirties faktorių, vienatvė dažnai užgožia nutukimą.
„Stiprus vienatvės poveikis sveikatai ir žmogaus laisvei – kritiškai svarbi visuomenei sveiktos problema – pasakojo gydytoja Carla M. Perissinotto, geriatrijos specialistė iš Kalifornijos universiteto. – Iš medicininės ir etinės pusės labiausiai nepriimtina yra ignoruoti pagyvenusius žmonės, kurie jaučiasi vieniši ir palikti būti patys sau“.
Statistiškai vienišas yra maždaug kas trečias britas ir amerikietis, vyresnis nei 65 metų. Pusė 85-erių sulaukusių amerikiečių gyvena vienatvėje.
Sukelia tokį patį efektą, kaip ir alkis
Kol visuomeninės, privačios ir savanorių pagrindu suformuotos Didžiosios Britanijos organizacijos mobilizuoja kovą su vienatve, mokslininkai pasiekė ženklių rezultatų aiškindamiesi jo biologinę prigimtį. Straipsnyje, kuris buvo publikuotas specializuotame leidinyje „Cell“, Masačusetso technologijos instituto neurobiologai įvardijo smegenų sritį, kuri, jų manymu, yra atsakinga už vienatvės jausmą.
Ši zona, įsikūrusi pailgosiose smegenyse yra susijusi su depresija. Kay M. Tye ir jos kolegės aptiko, kad kol peles laiko kartu, jų dopamino neuronai pailgosiose smegenys išlieka pakankamai pasyvūs. Tačiau, jeigu peles trumpam laikui izoliuoti, jų neuronų veikla staigiai pakyla, kai tik jos yra grąžinamos pas kitas peles.
Chroniška vienatvė gali prisidėti prie sunkių susirgimų
Čikagos universiteto profesorius Johnas T. Cacioppo vienatvę studijuoja nuo 1990-ųjų. Jo teigimu, vienatvė yra toks pats neigiamą organizmo reakciją sukeliantis jausmas, kaip ir troškulys, alkis ar skausmas.
„Neigti, kad jauti vienatvę turi panašiai prasmės, kaip neigti, kad jauti alkį,“ – aiškino jis. Tačiau jau pats žodis „vienatvė“ turi neigiamą konotaciją, ir profesorius mano, kad abejingumas šiai problemai rodo socialinį visuomenės silpnumą.
Visuomenėje nutylima vienatvės problema puikiai atsiskleidžia savanorių linijoje, kuomet jiems skambina žmonės, neturintys su kuo pabendrauti. Daugelis žmonių skambina gauti patarimų, pavyzdžiui, kaip iškepti kalakutą. Dažnai kiekvieną dieną. Viena moteris skambina kas valandą paklausti, kiek dabar laiko. Tačiau labai retai kas nors iš jų prabyla apie gniaužiančią vienatvę.
Tačiau pagalbos skambučiai, anot J. T. Cacioppo, gali tik tam kartui padėti žmogui. Ilgalaikis vienatvės poveikis, anot jo, gali sukelti, arba prisidėti prie rimtų ligų vystymosi.
Savo tyrime profesorius nustatė, kad vienatvė paveikia pagrindines žmogaus kūno funkcijas, arba bent jau daro didelę įtaką organizmo patiriamam streso atsparumui. Chroniška vienatvė yra susijusi su kortizolio, pagrindinio streso hormono, o taip pat ir su padidėjusiu kraujagyslių atsparumu, kuris gali pakelti spaudimą ar sumažinti kraujo patekimą į gyvybiškai svarbius organus.
Profesoriaus tyrimai taip pat parodė, kad pavojaus signalai, kuriuos aktyvuoja vienatvės efekto apimtos smegenys, paveikia baltųjų kraujo kūnelių atsiradimą; o tai gali paveikti organizmo galimybes kovoti su infekcijomis.
Išauga net ir mirtingumas
Fiziniai procesai, kuriuos sukelia vienatvė yra tiriami tik pastaruosius kelis metus. Daktarė C. M. Perissinotto tirti šią problemą nusprendė, kai bendraudama su pacientais pajuto, jog nustatant jų diagnozę kažko trūko „iki bendro vaizdo“.
Atlikusi didelio masto pagyvenusių žmonių apklausą, 2012-ais metais gydytoja išanalizavo sąryšį tarp vienatvės ir sveikatos problemų žmonėms, kurie yra vyresni, nei 60. Iš 1604 dalyvių, 43 proc. pareiškė jaučiantys vienišumą, ir šie asmenys pasižymėjo daug didesniu mobilumo ar kasdienės veiklos problemomis, bei mirtingumo per artimiausius šešis metus lygiu. Ryšys tarp vienatvės ir mirtingumo išliko reikšmingas net atmetus amžiaus, ekonominio statuso, depresijos ir kitų dažnų sveikatos problemų faktorius.
