„Tiek įrengimai, tiek patalpos buvo išnaudojamos neracionaliai, o darbuotojai turėjo atlikti daugybę nereikalingų funkcijų. Visa tai „Lietuvos geležinkeliams“ kas mėnesį kainuodavo daugiau nei milijoną eurų, todėl turėjome imtis greitų sprendimų“, - pranešime spaudai sakė M. Bartuška.
Pradėjus antrinių įmonių pertvarką, kelio remonto sąnaudos sumažėjo 18 proc., riedmenų remonto - 6 proc., pastatų ūkio priežiūros - sumažės maždaug penktadaliu, pranešė įmonė.
„Lietuvos geležinkeliai“ iki šių metų pabaigos ketina panaikinti antrines įmones Geležinkelių aplinkosaugos centras (GAC) ir „Geležinkelių projektavimas“. Jų paslaugas numatoma pirkti rinkoje arba iš kitų grupės įmonių.
Vasaros pradžioje bendrovė nusprendė kelio ir riedmenų remonto bei pastatų priežiūros paslaugas perkelti iš pagrindinės bendrovės į antrines įmones - dėl šių paslaugų sudaryti trys 148 mln. eurų vertės vidaus sandoriai, kurie galios iki kitų metų pabaigos, kai nebebus galimi vidaus sandoriai.
Grupėjė dar yra pastatų priežiūros įmonė „Gelsauga“, technikos remonto įmonė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) ir europinės vežės „Rail Baltica“ įgyvendinimo bendrovė „Rail Baltica statyba“.
Dauguma „Lietuvos geležinkelių“ antrinių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį dirbo nuostolingai. Vienintelė pelningai dirbo VLRD, uždirbusi 462,5 tūkst. eurų (16,5 karto daugiau nei pernai sausį-birželį).
GTC grynieji nuostoliai šiemet siekė 2,806 mln. eurų (30,4 proc. mažiau nei pernai), „Geležinkelių projektavimo“ - 1,743 mln. eurų (pernai - 43 tūkst. eurų grynojo pelno), GAC - 235,9 tūkst. eurų (65 tūkst. eurų pelno), „Gelsaugos“ - 57,4 tūkst. eurų (295 tūkst. eurų pelno), „Rail Baltica statybos“ - 83,8 tūkst. eurų (40 proc. daugiau).
Visa grupė pirmąjį pusmetį patyrė 6,058 mln. eurų konsoliduotų grynųjų nuostolių - 93,7 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai jie buvo 3,128 mln. eurų.
