Šių moterų gyvybę būtų galima išsaugoti pastebėjus gimdos kaklelio audinių pakitimus dar iki tol, kol jie tampa piktybiniai, ar užkirtus kelią žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijai, kuri laikoma pagrindine gimdos kaklelio vėžio priežastimi.
Daug gyvybių išsaugotų laiku atlikti tyrimai
Gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto: atsiradus tam tikrų gimdos kaklelio pakitimų, vėžys gali išsivystyti per keliolika metų. Be to, ankstyvųjų stadijų vėžys dažniausiai neturi jokių simptomų.
Vėliau moterys pastebi nemalonaus kvapo makšties išskyras, kraują po lytinių santykių ar tarp menstruacijų, jaučia dubens skausmus. Tokie požymiai gali signalizuoti apie jau pažengusį gimdos kaklelio vėžį, kai nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją, rašoma Šeškinės poliklinikos pranešime.
Šeškinės poliklinikos gydytoja akušerė ginekologė Olga Chervotkina įsitikinusi, kad daug moterų gyvybių, nekalbant jau apie visavertį gyvenimą be streso, padėtų išsaugoti reguliarūs vizitai pas ginekologus ir laiku atlikti tyrimai, nes ligos rizikos faktorių yra įvairių, o pacienčių amžius jaunėja.
„Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio atsiradimo veiksnys yra didelės onkogeninės rizikos ŽPV, paprastai perduodamas per lytinius santykius.
Be šio faktoriaus, gimdos kaklelio vėžio riziką didina ankstyvi, iki 16 metų pradėti, lytiniai santykiai, didelis lytinių partnerių skaičius, jų kaita, daug gimdymų, lytiniu būdu plintančios ligos, rūkymas, hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar šeimoje ar giminėje buvo šio vėžio atvejų“, – sako gydytoja.
Lietuvoje, pasinaudodamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio gali 25–59 metų moterys.
Pasak gydytojos O. Chervotkinos, moterys nuo 25 iki 34 metų prevenciškai pagal šią programą gali būti tikrinamos kartą per trejus metus. Tyrimo metu paimamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
Moterys nuo 35 iki 59 metų pagal programą tikrintis gali kartą per penkerius metus. Joms atliekamas skystosios terpės aukštos rizikos ŽPV tyrimas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystosios terpės tyrimas, jeigu ŽPV tyrimas teigiamas.
Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti vėžio diagnozę.
Skatina skiepytis
Paklausta apie apsaugos nuo gimdos kaklelio vėžio priemones, gydytoja pamini skiepus nuo ŽPV.
„Surinkta duomenų, kad ŽPV infekcija užsikrečia 8 iš 10 moterų. Daugumos jų organizmas virusą nugali, tačiau jeigu imuninė sistema pažeista, infekcija jame išlieka ir tampa lėtinė. Patekęs į gimdos kaklelio ląsteles virusas dauginasi, pakeičia ląstelių DNR ir iš normalių jos virsta vėžinėmis.
Būtent todėl rekomenduojama pasiskiepyti, kad po vakcinacijos susidarę antikūnai iškart neleistų daugintis virusui, patekusiam į organizmą“, – pataria gydytoja O. Chervotkina.
Svarbu žinoti ir tai, kad ŽPV pavojingas ne tik moterims – ir ne tik dėl gimdos kaklelio vėžio. Ir moterims, ir vyrams šis virusas gali sukelti išangės ir lytinių organų vėžį, tam tikras galvos ir kaklo onkologines ligas.
Todėl pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą Lietuvoje nuo ŽPV infekcijos PSDF lėšomis skiepijami 11 metų vaikai: ir mergaitės, ir berniukai. Skiepijama dviem vakcinos dozėmis, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka.
