Kas pirmiausia šauna į galvą, išgirdus žodį „skautas“? Tikriausiai maždaug įsivaizduojama, ką skautas daro – stovyklauja, gyvena miške, moka pastatyti palapinę ir turi uniformą su įvairiausių spalvų kaklaraiščiais. O kaip yra iš tikrųjų? Pakalbinti skautai, priklausantys pagrindinei Lietuvos skautų organizacijai „Lietuvos skautija“, dalijasi stovyklavimo be palapinių ypatumais, skautijos ritualais ir priesaikomis.
Skautų šūkis „Dievui, Tėvynei, Artimui“ atspindi šios organizacijos tikslus. Trumpai tariant – ugdyti geresnę jaunuomenę. Mariui ši formuluotė nepatinka: „Labai jau idealistinis ir kaip kokių spaliukų.“ Tačiau tiesa, kad vienas iš tikslų ir yra išauginti kultūringą ir patriotišką visuomenę. „Skautai mini visas patriotiškas šventes: pagerbiame kovo 11-ąją, vasario 16-ąją, liepos 6-ąją“, – teigė Tadas, o Ieva pridūrė: „Į programą net įeina mokymasis, kokie žmonės ant litų pavaizduoti.“
Tačiau, pasak Mariaus, viskas sukasi ne vien tik apie patriotizmą. Ugdomi ir natūralūs vaikų moralės principai: mokoma mylėti savo artimą, gerbti aplinkinius, padėti bėdoje ir t. t. Taip pat vaikams suteikiamos rimtos atsakomybės, jie mokosi būdami gamtoje. „Būtina tikėti į dievą – nebūtinai krikščioniškąjį ar musulmoniškąjį ar kokį kitokį, galima savo sugalvot, bet būtina tikėt į kažką“, – aiškino Marius. „Taip pat turime 10 priesakų, kurių turime laikytis, tačiau čia kažkas panašaus į 10 Dievo įsakymų – kaip siekiamybė, tačiau juk tobulų nėra..“ – pridūrė Marius.
Skautų stovyklos
Stovyklos vyksta visus metus – vasarą, sezono metu, ilgesnės (10–12 dienų), o pavasarį, rudenį, žiemą – savaitgalinės. Tado teigimu, į vasaros stovyklą vien Vilniaus krašte susirenka apie 300 vaikų, o į savaitgalinę apie 50–60. Taip pat ne sezono metu kas savaitę vyksta sueigos. „Galima sakyti, kad vasarą dažniausiai pritaikoma tai, kas per metus mokomasi teoriškai“, – aiškino Marius. Kartais organizuojami žygiai ar šventės, pvz.: skautiškų dainų konkursas, pavasario šventė. „Per pavasario šventę išvis susirenka visi Lietuvos skautai!“ – teigia Tadas.
Skautų stovyklose vaikai mokomi išgyventi gamtoje su kuo mažiau civilizacijos atributų (be palapinių, primusų (žibalu kūrenama viryklė su siurbliu, varančiu žibalą į degiklį – aut. past) ir t. t. Pasak Ievos, palapinių vyresni vaikai beveik nenaudoja. Vietoj to išsitempia tentus (vien polietileninis stogas) arba pasidaro lapines – stogą iš lapų. Mergina tvirtino, kad beveik visi skautai moka tokią pasidaryti. „Atvykę vaikai turi įsirengti savo pastovyklę: apsitverti teritoriją, įsirengti laužavietę, indaują, šiukšliadėžę, vartus. Kas kūrybiškiau. Ir viskas tik medžiagom iš gamtos. Taip pat jiems parūpinamas produktų davinys ir maistą skautai turi pasigaminti ant pačių sumeistrautos „viryklės“, – pasakojo Ieva. „Merginos daro lengvesnius darbelius. Vaikinai daugiau statybinius. Jos dažniau užsiima to dalyko puošyba“, – juokiasi Marius su Tadu.
Diena stovykloje prasideda aštuntą valandą ryto – vadovai švilpuku sušvilpia tam tikrą signalą ir skautai susirenka į rytinę rikiuotę. „Visi sustoja amžiaus grupėmis keturkampiu. Tuomet grupės iš eilės raportuoja – „lygiuot, ramiai, mūsų šūkis (pavyzdžiui): košėj uodai skanūs labai!“ ir skautas drauge su skaute pakelia Lietuvos vėliavą. Po to skautams pranešama visa dienos informacija“, – pasakojo Marius. Kiekvieną stovyklos vakarą ar per bet kokius skautiškus renginius kuriamas vakaro laužas. „Visi sustoja ratu aplink didelį laužą iš rąstų, dainuojamos dainos, žaidžiami įvairiausi žaidimai, teikiami apdovanojimai, vyksta apeigos, pasirodymai“, – dalinosi prisiminimais Ieva ir Tadas.
Kiekvienai amžiaus grupei stovykloje sudaromos skirtingos programos, tačiau kokios jos yra, gali sužinoti tik būdamas skautu. Ieva minėjo, kad užduotyse kartais naudojama Morzės abėcėlė. „Ten visi nuolat randa ką ko išmokyti. Vadovas nėra tik mokytojas, dažnai mes mokomės iš vaikų. Viena mergaitė man neseniai apie žoleles pasakojo. Vadovai tai vyresni broliai ir seserys. Brolybė yra tų ryšių pagrindas ir visi dalinasi patirtimi“, – kalbėjo Ieva. Taip pat mergina prisiminė, jog kai pati dar buvo maža skautė, jiems tekdavo atsiskaityti iš įvairiausių žolelių ar grybų. „Dabar mažiau koncentruojamasi ties teorija, o labiau stengiamasi skatinti vaikų žingeidumą, kad jie patys norėtų imtis darbo, ieškoti išeičių iš situacijų“, – sakė Ieva.
Kartais yra organizuojama stovykla „Plieno žiedas“: vaikinai ir merginos poromis eina į trijų dienų žygį. Be palapinių, pasiėmę tik kuprines su reikalingiausiais daiktais.
Vyčiai ir vyr. sesės
Visa skautų programa susideda iš trijų pakopų, į kurias vaikai skirstomi pagal amžių, o pagal tai ir kaklaraiščių spalvos (7–9 metų – oranžinis, 10–14 metų – geltonas, 15–18 metų – vyšninis). Kai vaikas baigia skautų programą, jam sukanka 18 metų, tada ji / jis gali rinktis gyvenimo kelią, t. y. nori būti vadovu (-e), kandidatuoti į vyr. skauto kaklaraištį, darbuotis virtuvėje ar dirbti su dokumentais ir t. t.
„Vyr. sesės ir vyčiai lygūs, bet jos neturi lazdos. Daug mergaičių nori būt vyčiais, nes jie turi daug kietų dalykų, kaip, pavyzdžiui, lazda“, – juokavo Marius. Lazda – Vyčio lazda. Kiekvienas vytis ją turi ir jos negali liesti niekas kitas. Antraip taikomos bausmės. Marius taip pat negalėjo atskleisti, iš kur jis tą lazdą gavo: „Aš mėgstu vaikam sakyt, kad ėjau, ir iš dangaus nukrito.“ Ieva su šypsena pritarė, kad būdama jaunesnė irgi norėjo būti vyčiu. Tačiau pridūrė, jog merginos skautės yra ne mažiau veiklios už vaikinus – jos taip pat mėgsta aktyvią programą, aktyvius žaidimus, lobių paieškas, komandinius žaidimus, žygius ir t. t.
Studentų skautų organizacija (SSO)
„SSO tai skautavimas su korporaciniais ir akademiniais dalykais“, – bandė paaiškinti Marius. Ši organizacija yra tokia, kaip ir visos kitos studentų organizacijos, tačiau čia studentus vienijantis pomėgis – skautavimas. Norint tapti šios organizacijos nariu, turi būti skautas. Mokslo metais SSO organizuoja seminarus, diskusijas, kartais pasikviečia lektorių ar kokių garsesnių asmenybių. Buvo, pavyzdžiui, pasikvietę Tadą Vidmantą. Kadangi priklausantys šiai organizacijai privalo kažkur studijuoti, dažnai pasikviečiama profesorių. Eiti į SSO susitikimus, seminarus ar diskusijas gali kas tik nori, tačiau norint tapti pilnateisiu nariu, reikia duoti skauto įžodį.
Kaip galima prisijungti?
Visiems, kurie nėra skautai ir norėtų kaip nors prie šios veiklos prisijungti ar tiesiog prisidėti, yra keturios galimybės. Pirma – susisiekti su vietiniais skautais. Skautų stovyklose yra ką veikti – nuo veiklos su vaikais ir jaunimu gamtoje iki praktikos mokymų, komunikacijos, projektų vadybos. Antra – vykti į Lietuvos skautijos organizuojamas stovyklas ne skautams. Tiesa, gali būti šiek tiek sunku priprasti, kadangi stovykla organizuojama kartu su skautais ir mažiau patyrusiems stovyklautojams gali būti sunkiau. Trečias variantas – savanoriauti skautų stovyklose. Pavyzdžiui, padėti virtuvėje, plauti indus ir t. t. Dažnai į stovyklas atvažiuoja vaikų tėveliai, padeda juos prižiūrėti, taip pat dalyvauja įvairiose veiklose. Taigi patekti ten nėra sunku, reikia tik noro. Na, o ketvirtasis variantas – siųsti į skautų stovyklas savo būsimas atžalas. Marius, Ieva ir Tadas, lyg susitarę, palinksėjo galvomis ir patvirtino, kad, jei kada turės vaikų, tikrai išleis juos į skautus.
10 skauto priesakų
1. Skautas tiesus ir laikosi savo žodžio.
2. Skautas ištikimas Dievui ir Tėvynei.
3. Skautas naudingas ir padeda artimui.
4. Skautas – draugas savo artimui ir brolis kitam skautui.
5. Skautas mandagus ir riteriškas.
6. Skautas – gamtos draugas.
7. Skautas klusnus savo tėvams ir vyresnybei.
8. Skautas linksmas, susivaldo ir nenustoja vilties.
9. Skautas taupus.
10. Skautas blaivus ir skaistus savo mintimis, žodžiais ir darbais.
Kalbinti skautai, paklausti, ar laikosi priesakų: „Čia kaip 10 Dievo įsakymų, kaip siekiamybė, bet juk tobulų nėra.“
Skautai – savanoriška, neformalaus ugdymo organizacija, taip pat pati didžiausia jaunimo organizacija pasaulyje.
•Ievos papasakota trumpa organizacijos atsiradimo istorija: „Viskas prasidėjo XX a. pradžioje Afrikoje. Didžiosios Britanijos ir dviejų Afrikos valstybių kare (Būrų kare) dalyvavo ir pulkininkas Robertas Baden-Powellis. Vienu metu jo įgula buvo apsupta nedideliame mieste, taigi pulkininkas sugalvojo ištreniruoti miesto berniukus žvalgybai, laiškų pernešimui, žemėlapių piešimui ir t. t. Visa tai tęsėsi pusę metų. Karui pasibaigus, pulkininkas sugalvojo pritaikyti šią veiklą benamiams D. Britanijos vaikams – mokyti juos išgyventi gamtoje, suteikti jiems atsakomybės jausmą ir pradėti skautų judėjimą.“
•Skautų būna įvairių – jūrų, oro arba sausumos. Sausumos skautai ir pasaulyje, ir Lietuvoje yra populiariausi.
•Pasaulio mastu šis judėjimas prasidėjo 1908 m., dabar pasaulyje yra apie 28 milijonai skautų 216-oje šalių. Šiais metais vykusioje pasaulinėje skautų stovykloje Švedijoje dalyvavo maždaug 50 000 skautų.
•Lietuvoje pirmieji skautai pasirodė 1918 m., skautavimo pradininkas – Petras Jurgėla-Jurgelevičius. Tikslus skautų skaičius Lietuvoje nenustatytas, tačiau prognozuojama, kad visos Lietuvos skautų stovykloje 2013 m. susirinks virš 3000 narių.
•„Lietuvos skautija“ – pagrindinė Lietuvos skautų organizacija, taip pat WOSM (World Organisation of the Scout Movement) narė.
Daugiau informacijos ieškok: Lietuvos skautijos tinklalapyje www.skautai.lt (gali rašyti [email protected] ), Lietuvos skautų sąjungos tinklalapyje www.skautas.lt, Europos skautų tinklalapyje www.europosskautai.lt, Pasaulio skautų (WOSM) tinklalapyje – www.scout.org
Įžymūs skautai: Režisierius Stevenas Spielbergas, „The Beatles“ narys seras Paulas McCartney, „The Doors“ narys Jimas Morrisonas, buvęs Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas, buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Berta Radionovaitė
