Dažniausios priežastys
Manoma, kad burnos opelės gali atsirasti dėl pernelyg didelės nervinės įtampos, hormonų pokyčių, vitaminų ir kitų svarbių maistinių medžiagų trūkumo mityboje. Pastebima, kad burnos opelės gali rodyti geležies, cinko, folio rūgšties bei vitaminų A ir C trūkumą, todėl jos dažniau atsiranda badaujant ar laikantis tam tikrų dietų.
Ši nemaloni problema taip pat dažniau kamuoja vaikus, paauglius ir jaunuolius, o vėliau jų pasireiškimas gali suretėti, tačiau bent kartą gyvenime burnos opų yra turėję dauguma žmonių. Daug įtakos burnos opelių atsiradimui turi ir imuninės sistemos sugebėjimas „susitvarkyti“ su įvairiais pavojaus taip pat burnos gleivinės jautrumas ir paties asmens dėmesys tinkamai burnos higienai, ir netgi genetika.
Burnos gleivinę lengvai pažeidžia karštis, cheminiai junginiai ir mechaninės traumos
Kita itin reikšminga priežastis – mechaninis, cheminis ar terminis burnos gleivinės pažeidimas. Burnos gleivinė jautresnė už odą, todėl ją sužeisti kietu dantų šepetėliu ar nudeginti karšta kava – visai nesudėtinga.
Pastebima, kad burnos opelių susiformavimą paskatina ir tam tikras maistas, pavyzdžiui, rūgštūs vaisiai ar uogos, aštrūs patiekalai, sunkiau kramtomi maisto produktai – riešutai, krekeriai ir traškučiai. Toks maistas ne tik paskatina burnos žaizdelių atsiradimą, bet gali pasunkinti ir jų gijimą.
Mechaniškai burnos gleivinę gali pažeisti nuskilę dantys bei protezai, plokštelės ar breketai, ypač jei šie prietaisai pritvirtinti ar pritaikyti netinkamai ar dantų gydymas atliktas ne itin kokybiškai.
Diagnozuojamos apžiūros metu
Burnos opeles atpažinti nesudėtinga. Tai ovalios arba apskritos formos žaizdelės burnoje, galinčios susiformuoti įvairiose vietose – ant vidinės skruostų pusės, liežuvio, dantenų ir gomurio. Žaizdelės vietoje būdingas gleivinės pabrinkimas, patinimas ir nemalonus skausmingumas, dėl kurio apsunkinamas valgymas, skysčių gėrimas, rijimas, dantų valymas, kartais net miegas.
Pastebima, kad skausmą stiprina rūgštesnis, aštresnis, karštesnis maistas ar dantų priežiūros priemonės. Dėl šių priežasčių pacientas gali pradėti vengti valgyti ir tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, todėl atsiranda burnos higienos ir apetito problemų.
Taip pat verta įsidėmėti, kad mažos opos daug dažnesnės nei didelės. Vis dėlto mažos opos paprastai užgyja lengvai, o didelės, priešingai – gyja sunkiai arba iš viso negyja ir situacija tik blogėja (tuomet gydytojo konsultacija tiesiog būtina). Negydomos ir ignoruojamos burnos opos linkusios komplikuotis bakterinėmis infekcijomis, dantų pūliniais, uždegiminiais procesais ir kitais rimtesniais sveikatos sutrikimais.