Tad pirmiausia, ką reikėtų padaryti norint bent kiek pagreitinti burnos žaizdelių gijimą, yra laikinas papildomai dirginančio maisto atsisakymas. Paprastosios burnos opelės nėra pavojingos – jos dažniausiai užgyja savaime, šiek tiek patausojus burnos ertmę, pasistengus kai kuriomis priemonėmis paskatinti jų gijimą ir atidžiau pasirūpinus burnos higiena. Ir priešingai, kai į opeles žiūrima atmestinai ir nesiimama jokių priemonių, leidžiama joms plisti, vengiama burnos higienos, tuomet tikrai įmanoma prisišaukti daugiau bėdų.
Juk burnos opelė yra didesnis arba mažesnis burnos gleivinės vientisumo pažeidimas, o per šį pažeidimą į gilesnius burnos audinius gali patekti infekcija ir sukelti daugiau problemų, pavyzdžiui, pogleivio uždegimą. Taigi kodėl atsiranda burnos opelės ir kada jas privalu gydyti?
Kaip atrodo burnos opelės arba aftos?
Paprastosios burnos opelės arba aftos dažniausiai būna iki 1 cm skersmens. Jų centras būna balkšvas arba pilkšvas, o aplink esantis kraštelis – raudonos arba rausvos spalvos. Opelės vietoje gleivinė būna patinusi, paburkusi, o dirginimas sukelia skausmingumą. Jos gali susiformuoti ant liežuvio, skruostų, vidinės lūpų pusės, dantenų ir trukdyti maisto kramtymui, rijimui, dantų valymui.
Dėl kokių priežasčių atsiranda burnos opelės?
Viena įprasčiausių aftų susiformavimo priežasčių yra mechaninis burnos gleivinės pažeidimas. Asmuo gali savaime įsikasti į skruostą ar liežuvį. Taip itin dažnai nutinka po nuskausminimo procedūrų, kai audiniai praranda jautrumą. Žinoma, įsikasti į vidinę skruosto pusę galima ir visai netikėtai – taip gana dažnai nutinka pernelyg skubotai valgant ir kalbant.
Kita gana „populiari“ mechaninio burnos gleivinės vientisumo pažeidimo priežastis – audinių sužeidimas dantų šepetėliu. Taip dažniau nutinka po dantų šepetėlio pakeitimo, todėl su nauju dantų šepetėliu burnos higiena reikėtų rūpintis kiek atsargiau, neskubant ir stengiantis priprasti prie naujo dantų šepetėlio formų. Būna, kad opos atsiranda ir dėl pernelyg šiurkščios burnos higienos – dantis reikia valyti kruopščiai, bet švelniai.
Ne taip jau ir retai pasitaiko cheminės ar terminės prigimties burnos gleivinės pažeidimai, susiję su nusideginimu maistu ir karštais gėrimais, agresyvios sudėties burnos skalavimo skysčių naudojimu ar atsitiktinai išgėrus kokių nors chemikalų (tuomet neretai nudeginama ir stemplė ar net skrandžio gleivinė).
Kai kuriems asmenims aftų susiformavimas yra stipriai susijęs su patiriamu stresu, nusilpusia imunine sistema, virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, alerginėmis ligomis, kai kuriais lėtiniais susirgimais, pavyzdžiui, kraujo ar medžiagų apykaitos ligomis. Šis pavyzdys rodo, kad burnos opa gali pranešti ir apie rimtesnius susirgimus, o kartais net ir onkologines ligas. Pavyzdžiui, burnos vėžys dažnai prasideda nuo vienos, nekaltai atrodančios, tačiau niekaip neužgyjančios burnos žaizdelės.
Kita gana dažna opelių atsiradimo priežastis – įvairios odontologinės procedūros, kurių metų buvo pažeistas burnos gleivinės barjeras. Aftos ne toks jau ir retas reiškinys tiems, kurie nešioja kokius nors burnos įtaisus, pavyzdžiui, protezus ar dantų plokšteles, breketus. Opelės susidaro nuolat dirginamose vietose, dėl to jos negali galutinai užgyti. Dėl to labai svarbu tinkamai pritaikyti visus įtaisus ir vis pasiteirauti paciento, ar nėra dirginamų burnos vietų. Svarbu ir tinkamai gydyti dantis – nuskilęs danties ar plombos kraštas taip pat gali dirginti burnos gleivinę, dėl ko ir atsiranda skausminga ir vis atsinaujinanti burnos afta.
Kada opeles gydyti būtina?
Pavienės opelės tikrai gali užgyti savaime, ypač jei jos nedidelės, o žmogus tinkamai rūpinasi savo mityba, pakankamai ilsisi ir neturi jokių gretutinių susirgimų. Esant dauginėms ir didesnėms opoms pacientas gali jaustis kur kas prasčiau – gali netgi varginti bendras negalavimas, pakilti kūno temperatūra, pasireikšti bendra organizmo intoksikacija. Opelių gydymo poreikis labai priklauso nuo to, kaip jaučiasi pacientas – jei jam skauda, kyla diskomfortas, atsiranda kitų nemalonių simptomų, tuomet gali prireikti ne tik vietinio, bet ir sisteminio gydymo.
„Anaftin“ burnos skalavimo skystis padeda kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams. Labai svarbi ir tinkama burnos higiena, nes dėl burnoje esančių bakterijų galimas antrinės infekcijos išsivystymas. Būtinas ir imuninės sistemos stiprinimas, dirginančių medžiagų eliminavimas.
Tarkime, jei pacientas pastebi, kad opelių gali atsirasti nuo spanguolių ir ananasų, jam tiesiog reikėtų vengti šių produktų, o juos pakeisti kitais, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis turtingais vaisiais ir daržovėmis, nes aftų gali atsirasti ir dėl tam tikrų medžiagų trūkumo. Vertingi antiseptiniai, švelniai veikiantys skalavimo skysčiai, kuriuos puikiausiai gali pakeisti druskos tirpalas arba šalavijų nuoviras.
Tinkamas ir šaltalankių aliejus. Jei aftos negyja ir jų daugėja, tuomet būtina kreiptis į gydytoją odontologą.
