Giulija išduoda, turinti originalią gimtadienio tradiciją – šventės rytą pirmiausia skuba ne priimti sveikinimus, o...pasveikinti jai brangiausią žmogų.
„Man gimtadienis – šventa diena. Iš ryto visada važiuoju pas mamą, vežu gėles ir saldumynus, praleidžiame porą valandų. Po to jau visą kitą laiką leidžiu su šeima, su žentu, su vyru.
Mamai vaiko gimtadienis turbūt irgi didelė šventė, tik mes nepagalvojame apie tai. Pirmiausia ir pasveikinu savo mamą, o jau vėliau leidžiu, kad ir mane sveikintų.
Nežinau, kodėl man taip pasirodė, bet kai dukrų gimtadieniai – man tai didelė šventė. Į pasaulį išleidai žmogų, kuris gyvena, kuris tave džiugina, liūdina ir taip toliau. Manau, kad susiję“, – šypsosi Giulija.
Prabilusi apie praėjusius metus, žinoma moteris išduoda, jog šis laikotarpis jai toli gražu nebuvo pats maloniausias – prie to prisidėjo pasaulį sukausčiusi pandemija ir prieš mėnesį prasidėjęs karas Ukrainoje.
„Tie du-trys buvo metai labai sudėtingi. Mūsų seneliai sakydavo per gimtadienius, kad tik karo nebūtų – man tada tai skambėjo juokingai. Dabar nuotaikos tikrai ne kokios. Aišku, gyvenimas eina ir negali sustoti, bet sunku galvoti apie kokią nors šventę“, – atsidūsta G. Baužienė.
Pašnekovė atskleidžia, jog artėjanti gimimo diena jai – puiki proga pasinerti į apmąstymus. Šiemet suprastus dalykus moteris mielai išduoda ir portalo skaitytojams:
„Gimtadienis – tavo gimimas, tavo atgimimas. Geriau tokias šventes švęsti ir sveikinti žmogų tol, kol jis gyvas. Dažniausiai juk būna, kad žmogų prisimena, kai jis miršta – bet juk tada to nebereikia tam žmogui.
Įsitikinau, kad reikia gyventi šia diena, nes prasidėjo tos ligos, dar vėliau – ir karas. Supratau, kad gerus darbus reikia dirbti ne dirbtinai ir nerodant to, koks esi geras. Aš pažįstu daug žmonių, kurie visą savo gyvenimą daro gerus darbus ir nesirodo.
Pirmą kartą gyvenime, kai manęs paklausė vyras, ko noriu dovanų, aš nieko nenorėjau. Va tada pajutau, kad kažkas manyje pasikeitė. Aš esu toks žmogus, kuriam visko reikia, kuris visko nori“, – svarsto Giulija.
Na, o paklausta, ko labiausiai norėtų sau palinkėti, Giulija šypteli – to, ko kiekvienam dabar reikia labiausiai:
„Svarbiausia, kad nebūtų karo, kad būtų sveikatos. Kad visi nors kiek pavasario įsileistų į savo širdį. Tas skausmas veikia, atrodo, kad nereikia tų švenčių. Bet gyvenimas eina, o svarbiausia – sveikata. Kai esi vyresnis, tą supranti, kad nereikia savęs „taškyti“, labai atsirenki kur eiti, ką veikti ir su kuo bendrauti“, – teigia Giulija Baužienė.
