Visai neseniai 28 metų sveikatos priežiūros specialistė Sami Souret maloniai padėjo vyrui, kuris paprašė paskolinti telefoną. Nepraėjus nė šešioms valandoms, jos 9 350 svarų sterlingų (apie 11 tūkst. eurų) santaupas jis išleido „Apple“ produktams Londone. Ir paskutinis pažeminimas: jis pasinaudojo jos „Uber“ sąskaita, kad nuvažiuotų taksi į Stanstedo oro uostą.
Vagis gudriai apsisuko
Jos istorija, kurią būtų galima panaudoti mokyklose mokant jaunimą, kaip nepasiduoti finansinei rizikai, prasidėjo po su draugais Londone praleisto penktadienio vakaro.
Laukdama, kol 5 valandą ryto atvažiuos taksi ir parveš ją namo, ji užmezgė pokalbį su vyru, kuris paklausė, ar gali pasinaudoti jos mobiliuoju telefonu, sakydamas, kad jo nebeveikia. Atrakinusi savo „iPhone“, ji padavė jį nepažįstamajam.
Moteris sako, kad tai, kas vyko toliau, yra šiek tiek miglota, bet dabar atrodo, kad jos dėmesį atitraukė vagies bendrininkas. Kai ji atsisuko, jos „naujasis draugas“ ir telefonas dingo – kartu su jos „Metro Bank“ debetine kortele, kurią ji nešiojosi telefono dėkle.
Kodėl ji iš karto nepaskambino į banką ir nebandė užblokuoti savo banko kortelės, neaišku – moteris pripažįsta, kad buvo išgėrusi alkoholio, tačiau atsibudusi sako paskambinusi į „Metro Bank“ ir paaiškinusi, kas nutiko.
„Buvau šiek tiek emocingos būsenos. Mano telefonas buvo dingęs ir mane apėmė panika, – sako ji. – Negalėjau praeiti telefono banko apsaugos, nes nežinojau savo slaptažodžių. Kodėl turėčiau? Niekada jiems neskambinu, nes visą bankininkystę atlieku mobiliuoju telefonu, o visi telefoninės bankininkystės slaptažodžiai yra visiškai skirtingi. Jie pasakė, kad turiu apsilankyti banko skyriuje“.
Nenaudokite vieno slaptažodžio kelioms paskyroms
Sami Souret pamiršo, kad daug jos slaptos finansinės informacijos buvo pavogtame mobiliajame telefone esančiame „Notes“ (angl. „Užrašai“) faile. Nors prarastos „Metro Bank“ debeto kortelės PIN kodas faile nebuvo nurodytas, jame buvo nurodytas kitos kortelės PIN kodas. Vagis, matyt, rado užrašus ir nusprendė, kad moteris, kaip ir dauguma žmonių, naudojo tą patį PIN kodą visoms savo banko kortelėms. Taip ir buvo.
Kol S. Souret bandė telefonu susisiekti su „Metro Bank“, vagis artimiausioje „Apple“ parduotuvėje jau buvo atlikęs keletą mokėjimų, pirkdamas brangiausias prekes – naudodamasis jos kortelės lustu ir PIN kodu.
S. Souret, kaip ir daugelis jos kartos žmonių, naudojosi tik mobiliąja bankininkyste. Neturėdama telefono, ji neturėjo slaptažodžių, kuriais galėtų prisijungti iš nešiojamojo kompiuterio.
Vėlyvą rytą ji nuskubėjo į „Metro Bank“ filialą Vimbldone, norėdama užblokuoti kortelę ir gauti naują. Kai kortelė pagaliau buvo užblokuota, vagis kaip tik pirko paskutinį „Apple“ pirkinį.
Bankas pradžioje nesutiko grąžinti pinigų
Banko konsultantė jai pasakė, kad gali matyti ką tik atliktus pirkimus. Per kelias valandas vagis išleido jos 9 300 svarų sterlingų (apie 11 tūkst. eurų) santaupas. Apsiginklavęs pirkiniais, jis pasinaudojo jos „Uber“ sąskaita ir nuvyko į oro uostą, palikdamas moterį „neviltyje“.
„Atrodo, kad jis yra ekspertas, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu buvau apgauta, – sako ji. – Mano užrašai yra apsaugoti slaptažodžiu ir aš ten saugau svarbią informaciją, nes nerimauju, kad negalėsiu pasiekti savo sąskaitos, jei pamiršiu PIN kodą. Bandžiau padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, o galiausiai buvau apgauta. Tai buvo pati skaudžiausia patirtis, kurią teko išgyventi“.
Kai ji kreipėsi į „Metro Bank“ dėl pinigų grąžinimo, bankas atsisakė grąžinti pinigus, motyvuodamas tuo, kad ji pažeidė banko sąlygas, nes „tinkamai nesirūpino savo duomenų apsauga“, ir kad mokėjimai buvo atlikti prieš jai pranešant apie kortelės praradimą.
Ji teigė, kad jei elektroninės bankininkystės darbuotojai būtų patarę, kaip užšaldyti kortelę, ji būtų tai padariusi. Vietoj to, pasak jos, jai buvo liepta eiti į artimiausią banko skyrių, todėl ji sugaišo daug laiko ir leido vagiui toliau naudotis jos kortele.
Moteris siekia atsigriebti už šią apgavystę
Po to, kai „The Guardian“ kreipėsi į banką dėl jos atvejo, „Metro Bank“ sutiko grąžinti jai 3,6 tūkst. svarų sterlingų (4,2 tūkst. eurų) – už pirkinius, įsigytus po jos skambučio.
„Metro Bank“ atstovas spaudai teigia: „Dėkojame, kad atkreipėte mūsų dėmesį į šį atvejį. Kaip jau minėjome anksčiau, klientai gali užblokuoti arba atšaukti savo korteles mūsų programėlėje, naudodamiesi savo internetinės bankininkystės paskyra arba paskambinę mums“.
„Pripažįstame, kad galėjome padaryti daugiau, kad padėtume savo klientei, kai ji pranešė apie vagystę, ir į jos sąskaitą grąžiname pinigus už dvi apgaulingas operacijas, kurios buvo atliktos po to, kai ji pranešė apie sukčiavimą. Apgailestaujame, kad to nepastebėjome pradinio tyrimo metu, ir, pripažindami savo klaidą, siūlome jai papildomai 150 svarų sterlingų (175 eurus)“, – tęsė atstovas spaudai.
Dėl tokios banko pozicijos Semi Souret svarsto galimybę kreiptis į Finansų ombudsmeną, siekdama atgauti didesnę dalį patirtų nuostolių.
Žmonės prisidaro problemų "išmaniųjų daikčiukų" pavidalu, o paskui turi galvos skausmą, kaip apsisaugoti, kaip kažko nepaspausti, kaip neprarasti.
