Pasak Kazimiero, turintieji psichikos negalią yra labiausiai pažeidžiami. Labai lengva jais manipuliuoti, piktnaudžiauti jų pasitikėjimu, visuomenė linkusi šiems žmonėms klijuoti etiketes. Tam, kad turintieji psichikos negalią jaustųsi geriau, ypač svarbi prasminga veikla, užimtumas.
Vyras pasakoja depresija susirgęs po sunkių gyvenimo išbandymų. Vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis kartu su partneriais ėmėsi verslo. „Labai norėjosi išbandyti naujas galimybes, – prisimena K. Mitkus. – Esu radijo elektronikos inžinierius, daug metų dirbau šioje srityje, remontavau elektronikos prietaisus. Kai įkūrėme bendrovę, mane skyrė vadovu. Pradėjome ne tik remontuoti techniką, bet ir prekiauti naujais radijo aparatais. Tuo metu jie buvo vežami iš Vakarų, reikėjo pritaikyti juos mūsų sąlygoms.“
Patyrė didelių išgyvenimų
Kurį laiką telšiškiams verslas klostėsi puikiai. Koją pakišo 1998-ųjų Rusijos krizė. Į Rusiją verslininkai išvežė daug naujų radijo aparatų, tikėjosi iš to gerai uždirbti. Prasidėjus krizei neliko nei prekių, nei pinigų, nei iš ko jų pareikalauti. „Netekę apyvartinių lėšų buvome priversti kreiptis į banką, prašyti vartojamosios paskolos. Vėl bandėme kabintis, stotis ant kojų. Kaip tik tuo sunkiausiu metu partneriai ir pasinaudojo manimi. Jie pasitraukė iš verslo, o banko paskola liko bendrovei, kuriai vadovavau aš. Visi kreditoriai, bankiniai reikalavimai, raginimai grąžinti paskolą užgriuvo mane“, – skaudžią istoriją pasakoja vyras.
Kurį laiką Kazimieras netikėjo, kad partneriai taip su juo pasielgė piktybiškai. Tik viena advokatė, pas kurią lankėsi, paprotino: „Pasiaiškinkit, ar verslo partneriai vis dar turi nekilnojamojo turto, tada dalį paskolos galėsite iš jų išsireikalauti. Jei neturi, žinokite, ruošėsi tokiam scenarijui iš anksto.“
Paaiškėjo, kad viskas vyko pagal antrąjį scenarijų: „Verslo partnerių turtas buvo užrašytas giminaičiams, tetoms, dėdėms. Skola liko man. Kreditoriai ragino susimokėti, prasidėjo gąsdinimai, grasinimai, kad į mano automobilį bus įdėta narkotikų, ilgam sėsiu už grotų... Lėšų paskolai grąžinti nebuvo. Ilgą laiką negalėjau atsitokėti – kaip patekau į tokią situaciją? Visą gyvenimą stengiausi gyventi garbingai, sąžiningai. Tada ir prisiminiau močiutės dažnai kartotą posakį: „Tarbos, lazdos ir tiurmos niekada neišsižadėk.“
1901 m.
1927 m.
1934 m.
Bankrutavusią įmonę krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai, jie aiškinosi, ar bankrotas nebuvo tyčinis, ar lėšos neišgrobstytos. Kazimierui žemė slydo iš po kojų: „Esu perdėtai jautrus, perdėtai atsakingas, perdėtai pareigingas žmogus. „Pavyzdynukas“ – taip mane apibūdino psichiatras, pas kurį lankiausi. Viską, ką darau, noriu padaryti tobulai. Galbūt todėl mano psichika susiklosčiusios situacijos neatlaikė. Kritau į gilią ir tamsią depresijos duobę.“
Pakilęs iš duobės ėmėsi padėti kitiems
Kazimieras pasakoja, jog buvę momentų, kai jis bijojo nueiti net į prekybos centrą, kad tik nesutiktų pažįstamų žmonių, kad nereikėtų su jais bendrauti. Bukinančiai veikė psichotropiniai vaistai, Kazimieras ne visada suprato, ko jo klausia, atsakydavo ne į temą.
„Ilgus metus jaučiau didžiulę nuoskaudą tiems, kurie su manimi taip pasielgė. Kai niekas nematydavo, kritęs ant žemės šaukdavau iš skausmo. Patikėkite: sielos skausmas kur kas baisesnis nei kūno. Kai pasiekiau dugną, supratau: privalau atsitiesti, negaliu toliau gyventi su nuoskauda. Atėjo suvokimas – kovoju su pasekmėmis, o reikia kovoti su priežastimi, turiu ieškoti kito kelio“, – pasakoja Kazimieras.
Tas kelias buvo perlaužti save ir atleisti visiems už patirtas nuoskaudas: „Pasakyti „atleisk“ lengva. Bet kaip iš tiesų atleisti už tokias skaudžias traumas? Kažkaip sugebėjau. Tada ir pradėjau sveikti. Kartą besimelsdamas pažadėjau Dievui – jei ištrauks mane iš depresijos gniaužtų, kiek leis gyventi šioje žemelėje, dėsiu visas pastangas padėti pakliuvusiems į tokius pačius gniaužtus.“
Pasijutęs geriau K. Mitkus ėmėsi tesėti pažadą: „Kitaip negalėjau. Dievulis savo dalį tesėjo, man pažado nevykdyti būtų negarbinga, nesąžininga, nenuoširdu. Pradėjau ieškoti kelių, kaip galėčiau padėti nuo psichikos sutrikimų kenčiantiems žmonėms. Nusprendžiau Telšiuose kurti bendriją, kur galėtų rinktis psichikos ir intelekto negalią turintys žmonės. Lengva nebuvo. Atsirado tokių, kurie baisėjosi – dabar su juo teks sėdėti bendruose gamybiniuose pasitarimuose? Dar kartą supratau: mes, turintys psichikos negalią, esame pažymėti, stigmatizuoti, vertinami kaip psichotropinių vaistukų vartotojai.“
Vis dėlto Kazimieras kartu su dar keturiais draugais klubą „Telšių atjauta“ įkūrė. „Besigydydamas sutikau daug likimo brolių ir sesių. Tariausi su jais, klausiau, ko mums reikėtų. Jie padėjo apsispręsti, su jais aptarėme, ko norėtume, jų padrąsinimas buvo didžiausias stimulas pradėti veiklą“, – sako Kazimieras.
Klubo veikla – aktyvi
Šiuo metu klubas vienija apie 150 narių. Kiekvienas norintis dalyvauti turi užpildyti anketą ir nurodyti, ko tikisi iš klubo veiklos. Paaiškėjo, kad žmonėms reikia įvairiapusės pagalbos, taip pat – ir materialinės, tad vadovas ėmėsi ieškoti geradario, kuris ryžtųsi padėti tokiam dideliam būriui žmonių. K. Mitkus kreipėsi į „Caritas“, Raudonąjį Kryžių, Maltos ordiną, samariečius. Apsistojo ties pastaraisiais.
„Mūsų klubas įkurtas 2015 m. vasario 9 d., o Lietuvos samariečių bendrijos Telšių skyrius – tų pačių metų gruodžio 9-ąją. Per labai trumpą laiką surinkome 30 samariečių. Jie – sąmoningi žmonės, norintys padėti kitiems, suvokiantys, ką reiškia mylėti artimą. Nutarėm, kad kiekvienas kas mėnesį aukos po 10 eurų. Prie samariečių veiklos savanoriškai prisideda ir „Telšių atjautos“ nariai. Jie turi psichikos negalavimų, bet rankos ir kojos sveikos, gali padėti kitiems“, – sako K. Mitkus.
„Telšių atjautos“ savanoriai darbuojasi samariečių įkurtoje atiduotuvėje, kur žmonės palieka gerus, bet nebereikalingus jiems daiktus. Šie atitenka tiems, kuriems labiausiai reikia. Atiduotuvė Telšiuose labai populiari, pagalbos sulaukė ne vienas tūkstantis skurstančių ar nelaimės ištiktų žmonių.
Dirbti ir užsidirbti
Pasak K. Mitkaus, psichikos negalią turintiems žmonėms labai svarbu dirbti ir užsidirbti, todėl „Telšių atjauta“ dalyvauja net trijuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotuose projektuose – socialinių dirbtuvių, apsaugoto būsto ir įsidarbinimo su pagalba. „Visi šie projektai glaudžiai susiję, matau jų tęstinumą, sintezę. Esu įsitikinęs: be kurio nors vieno negalėtume vykdyti ir kito“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pagrindinė telšiškių veikla – socialinės dirbtuvės, kur žmonės gali rasti veiklos pagal savo pomėgius. Stengiamasi, kad tų veiklų būtų kuo įvairesnių. Jau anksčiau klube veikė medienos dirbtuvės, lėšų reikiamai įrangai įsigyti telšiškiai surinko švarindami miestą. Klubas „Telšių atjauta“ sudarė sutartį su miesto seniūnija, tvarko atokesnes ir mažiau prižiūrimas miesto viešąsias erdves, iš viso – aštuonis objektus. Daugiau lėšų įrankiams ir įrangai įsigyti telšiškiai tikisi gauti iš projekto.
Šiuo metu medienos dirbtuvėse remontuojami mediniai kroviniams skirti padėklai. Suremontuotus superka viena Telšių miesto įmonė. Taip klubo nariai susirenka pinigų arbatai, kavai, cukrui nusipirkti, prireikus – suteikti nedidelę trumpalaikę paskolą aktyviausiems ir darbščiausiems klubo nariams.
Dar vienas veiklos baras – buitinė pagalba senjorams ir negalią turintiems žmonėms. Praėjusiais metais klubo nariai išbandė ir šią veiklą, pamatė, kas sekasi, ką reikia tobulinti.
K. Mitkus ypač didžiuojasi sutartimi su Danijos įmone „Global Pack“, kuriai pakuoja baldų surinkimo instrukcijas. Be to, telšiškiai tikisi sudaryti sandorį su olandų įmone, kuriai gamintų kuo natūraliau atrodančius inkilėlius paukščiams. Dar vieno užsakymo „Telšių atjauta“ sulaukė iš Palangos – gaminti medinius paplūdimio gultus. „Jei tiks mūsų kaina, kokybė, pasirašysime sutartį, – giriasi K. Mitkus. – Sakote, mums sekasi? O aš manau, kad tai už sutarties laikymąsi Dievulis mums padeda.“
Neturintys kur gyventi klubo nariai bus apgyvendinami apsaugotame būste. Iš viso paslaugos bus teikiamos 6 asmenims su proto ir intelekto negalia. Dar vienas projektas – psichikos ir intelekto negalią turinčių žmonių įsidarbinimas su pagalba. Anot K. Mitkaus, jis apvainikuos pirmąsias dvi veiklas.
Nors karantinas pristabdė visas klubo veiklas, Kazimieras tiki, kad viskas netrukus grįš į savo vėžes. Patyręs, ką reiškia depresija, vyras įsitikinęs: išgyvenimai nebūtų tokie skaudūs, jei jis laiku būtų sulaukęs atjautos, turėjęs vietą, kur galėtų ateiti, pabūti kartu su kitais žmonėmis. Teigiamos emocijos, kurias žmonės patiria būdami kartu, labai svarbios. Kaip ir laiku ištiesta pagalbos ranka.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
