„Ką mes, dirbdami specialistai, matome mūsų institute – iš tiesų yra dar ir daug tokių atvejų, kur jau liga yra užleista. Ir, dažniausiai, kai klausi žmonių, dėl ko jūs nėjote – iš tiesų, yra tas mūsų, lietuvių mentalitetas, kad kol neskauda – tol mes neiname“, - teigia Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Daiva Kanopienė.
O tuomet kreipusis į medikus paaiškėja, kad vėžys išsikerojęs ir kovoti su juo bus tik sunkiau. Būtent rūkalų dūmai ir nutukimas labiausiai pasitarnauja vėžiui. Plaučių vėžys yra penkta pagal dažnumą mirties priežastis vyrams, moterims – aštunta. Antroje vietoje – skrandžio vėžys. Ar pamenate, ką rodėme reportažo pradžioje: pagalvokite, kuo šiais laikais užsikemšate skrandį.
„Lietuvoje didėjant sergamumui, mes turime stabilius mirtingumo rodiklius. Tai yra, pastaraisiais metais maždaug 8000 mirčių nuo vėžio. Ir šia tendencija mes vis tik skiriamės nuo Vakarų Europos šalių“, - tikina Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.
8000 kasmet – tai kas penkta mirtis Lietuvoje
Vienintelis būdas nugalėti vėžį, pasak medikų, sveikai gyventi ir laiku tikrintis sveikatą. Kaip tik dabar matote vaizdą, kurį moteris išvysta atėjusi pasitikrinti savo krūtų. Krūtų vėžys – trečia pagal dažnumą vėžio forma, bet laiku pastebėjus galima laimingai gyventi. Štai Galina su vėžiu gyvena jau 14 metų, visa laimė, kad apie jį sužinojo greitai – po to, kai krūtinėje apčiuopė guzelius.
Po plaučių, skrandžio ir krūtų, dažniausiai vėžys puola ir kiaušides, odą, prostatą. Lietuvoje vėžiu serga apie 100 tūkst. žmonių. Prieš 10 metų šis skaičius siekė 70 tūkst, o dar po dešimties metų kai kuriomis prognozėmis sieks 130 tūkst. Pasaulyje vėžiu serga apie 20 mln. žmonių.
