Mirė vienas iškiliausių Lietuvos kultūros atstovų, poetas Marcelijus Martinaitis.
Poetą Velykų rytą buvo ištikęs insultas. Poetas buvo gydomas Santariškių klinikose.
Balandžio 1 dieną Marcelijus Martinaitis būtų šventęs savo 77-ąjį gimtadienį.
Nesenai Balsas.lt skelbė interviu su poetu, kuriame literatūrologė prof. Viktorija Daujotytė sakė kartą klaususi Marcelijaus Martinaičio: „Kas su tavimi būtų buvę, jei būtum likęs gimtajame Paserbenčio kaime prie Kalnujų?“ Marcelijus atsakė: „Taip ir būtų buvę. Būčiau dirbęs savuosius darbus, gyvenęs savąjį gyvenimą, vilkėjęs tėvo kailiniais, mūvėjęs jo guminiais batais...
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto Marcelijaus Martinaičio mirties
Išgyvenęs karą ir pokarį, sugebėjęs kūrybingai priešintis sovietiniam režimui, M.Martinaitis tapo ryškiu modernėjančios lietuvių poezijos veidu, teigiama Prezidentūros pranešime.
"Marcelijaus Martinaičio knygos - esminiai mūsų kultūros ir istorijos žingsniai. (...) Daugybė literatūrinių ir valstybinių įvertinimų nepakeitė kuklios jo laikysenos, visada mums priminsiančios, koks tikras gali būti žmogus ir kaip toli nuveda jo talentas", - rašoma prezidentės užuojautoje.
Lietuvos vadovė pareiškė gilią užuojautą poeto šeimos nariams, bičiuliams ir gausiam ratui jo kūrybos gerbėjų.
Marcelijus Teodoras Martinaitis (g. 1936 m. balandžio 1 d. Paserbentyje, Raseinių rajone) – vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyvus Sąjūdžio veikėjas. 1964 metais Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo įvairių žurnalų redakcijose, nuo 1980 m. dėsto Vilniaus universitete. 1989 m. išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1998 m.). Išleido dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei keturiolika kalbų. Kūrybą ėmė skelbti nuo 1955 m. 1962 m. išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“. Svarbiausias Martinaičio poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Ši tema labai ryški bene žymiausiame Martinaičio kūrinyje „Kukučio baladės“.
