Suomijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė Lietuvai išduoti už sunkius nusikaltimus mūsų šalyje nuteistus Maliką ir Chadižat Gatajevus. Jų byla, kurioje minimas ir vienas mūsų valstybės saugumo darbuotojas, apauga vis įdomesniais faktais.
Suomijos teismas smogė antausį Lietuvos teisėsaugos sistemai. Iš pradžių Helsinkio, o vėliau ir Suomijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė Lietuvai išduoti čečėnus M. ir Ch.Gatajevus. Jų namuose Kaune gyvenę našlaičiai (mergina ir du vaikinai) 2008 m. rudenį pasiskundė, esą globėjai juos reketuoja, o atsisakiusius mokėti muša ir grasina nužudyti. Iš vieno našlaičio esą paimta 400 JAV dolerių, o iš kitų – 350–600 litų.
Apkaltino sunkiais nusikaltimais
Praėjusių metų birželį Kauno miesto apylinkės teismas M. ir Ch.Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo, grasinimo nužudyti ir savavaldžiavimo. Abiem buvo paskirta po 10 mėnesių nelaisvės. Praėjus keliems mėnesiams Kauno apygardos teismas sugriežtino bausmes ir skyrė po 1,5 metų nelaisvės.
Grozno angelais vadinami sutuoktiniai nuo Lietuvos teisėsaugos pasislėpė Suomijoje. Lietuviai dėl jų išdavimo kreipėsi turėdami Europos arešto orderį. Kodėl suomiai iki šiol neišduoda dėl itin sunkių nusikaltimų nuteistų asmenų, „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo vadinamosios Helsinkio grupės narė, žmogaus teisių gynėja Oksana Čelyševa.
Užmezgė draugystę su globotine
O.Čelyševai iki šiol kelia nuostabą, kad tyrimą vykdė Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Galima tik spėlioti, kodėl tyrimą atliko VSD, kurio vienas darbuotojas palaikė itin artimus ryšius su viena globotinių Seda Esimbajeva. Ta mergaitė šiuo metu yra nėščia, todėl manau, kad byla galutinai diskreditavo Lietuvos VSD“, – neabejoja O.Čelyševa.
Ji teigia, kad iš pradžių buvo galima suprasti, kodėl tyrimo ėmėsi VSD, bet tolesnius veiksmus galėjo atlikti ir eiliniai tyrėjai.
„Tie itin aktyvūs VSD veiksmai, įskaitant ir įtaką liudininkams, neįtikino Helsinkio teismo, todėl visi kaltinimai, už kuriuos buvo nuteisti Gatajevai, buvo laužti iš piršto, – pasakojo O.Čelyševa. – Helsinkio teismas įvardijo vienintelį dalyką – šeimos problemas.“
Žmogaus teisių gynėja atkreipė dėmesį, jog teismas atsižvelgė į protingumo kriterijus, kad suaugę vaikai privalo prisidėti prie šeimos biudžeto.
Už butą mokėjo VSD pareigūnas
M. ir Ch.Gatajevus anksčiau apkaltinę kai kurie globotiniai, kuriems 21–27 metai, jau atsiėmė savo parodymus. Jie esą ne tik gailisi dėl ankstesnių savo parodymų, bet ir atsiprašo globėjų. „Viena mergaičių, Elina Visirgelijeva, paprašė paskambinti tėvams ir pasakyti, kad labai gailisi“, – kalbėjo O.Čelyševa.
21 metų E.Visirgelijeva šiuo metu gyvena vienoje ES valstybėje. Tikslesnė vieta neskelbiama.
Dar vienas M. ir Ch.Gatajevų globotinis Bekmuratas Mustijevas (22 metų) pas vieną Kauno notarų irgi įformino raštą, kad atsisako duotų parodymų. Mainais už palankius parodymus VSD jam pažadėjo surasti darbą ir butą, o pinigus, kuriuos M. ir Ch.Gatajevai rinko į bendrą šeimos biudžetą, grąžinti.
„Valstiečių laikraštis“ turi šį vaikino prisipažinimą. B.Mustijevas teigia, jog „jeigu būčiau žinojęs, kad tėvus pasodins, niekada nebūčiau prieš juos liudijęs“. Vaikinas taip pat tvirtina, kad prasidėjus tyrimui butą Šilainių mikrorajone išlaikė VSD darbuotojas D.Š.
Po tardymo atsidūrė ligoninėje
Parodymų Suomijos teisme atsisakė ir 21 metų Denisas Volovskis, VSD pareigūnų Kaune tardytas 7 valandas. Po šios psichologinės atakos jis atsidūrė Kauno klinikose. Medikai siūlė vaikiną guldyti į psichiatrijos ligoninę. Parodymų atsisakė ir dvidešimtmetis Mahomedas Salahas Gabajevas, taip pat tvirtinantis, kad VSD pareigūnai jam taikė psichologinį spaudimą.
„VSD pareigūnai mums grasino, kad jeigu pakeisime parodymus, būsime deportuoti atgal į Čečėniją“, – kitame prisipažinime Helsinkio teismui teigė 21 metų Bilkis Mustijeva.
Ji tvirtino, kad prieš kiekvieną posėdį pareigūnai įbrukdavo parodymus, kuriuos globotiniai turėdavo kartoti teisme. VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnai nukentėjusiajai B.Mustijevai yra teigę, kad „teisėjai yra jų pusėje“ ir VSD „niekada nepralošia savo bylų“. „Grozno angelų“ šeimoje B.Mustijeva išgyveno iš viso 12 metų, šiuo metu yra ištekėjusi.
Maliką mėgino užverbuoti
O.Čelyševa neabejoja, kad VSD tiesiog pasinaudojo globotiniais, todėl, jos žodžiais, „Malikas Gatajevas pats nori teismo, nes siekia teisingumo“. VSD jį netgi mėgino verbuoti.
„Malikas įsitikinęs, kad VSD iš dalies jam kerštauja. 2008 metų rugsėjį du VSD pareigūnai jį išsivežė „pasikalbėti“, – pasakojo O.Čelyševa. – Jo paklausė, ar sutiktų vykti į Rusijos Federaciją ir padaryti „ką nors naudingo“.
Šie Maliko parodymai užfi ksuoti Helsinkio teisme. M.Gatajevas nepatikslino, ką konkrečiai jam siūlė VSD, bet čečėnas nesutiko dirbti Lietuvos naudai. VSD esą jam priekaištavo, kad jo tauta kariauja su Rusija, bet M.Gatajevas atkirto, kad „jo karas jau baigėsi“. „Man reikia rūpintis vaikais, o su Rusija reikia kariauti kitais metodais“, – M.Gatajevo žodžius citavo O.Čelyševa.
Tačiau žmogaus teisių gynėja neabejoja, kad ne šis atsisakymas pasmerkė M. ir Ch.Gatajevus teismui Lietuvoje. Moteris svarsto, kad VSD galbūt aktyviai bendradarbiauja su Rusijos saugumo tarnybomis, dėl propagandos suinteresuotomis diskredituoti „Grozno angelus“.
Įtaria klestint mažamečių prostituciją
Nuteisus M. ir Ch.Gatajevus Lietuvoje, dalis globotinių buvo perduoti į vaikų globos namus „Vilniaus SOS kaimas“.
„Suomijos žurnalistai šiek tiek domėjosi „SOS kaimu“ ir jie turi įtarimų, kad ten klesti mažamečių prostitucija, o su ja gali būti susiję labai aukšti asmenys“, – kalbėjo O.Čelyševa.
Ji neturi jokių konkrečių įrodymų, bet apie tai televizijos žurnalistams užsiminė patys vaikai: „Pamėginkite nuvykti į „SOS kaimą“ ir vienui vieni pasikalbėti su tais vaikais – užtikrinu, kad susidursite su rimtomis kliūtimis.“
Svarstys ES Teisingumo Teismas
M. ir Ch. Gatajevai šiuo metu dienas leidžia Suomijos kalėjimuose. Nuo pat pradžių jie laikomi gydymo skyriuose ir nebendrauja su tikrais nusikaltėliais. Ant kalėjimo langų nėra grotų. Kameros nerakinamos visą dieną. Ten yra ne tik biblioteka, sporto salė, bet ir sauna.
Trys M. ir Ch.Gatajevų globotiniai šiuo metu irgi yra Suomijoje, paprašę šios šalies politinio prieglobsčio. Tai padarė, kai atsisakę liudyti prieš savo įtėvius pajuto VSD spaudimą. Globotiniai lanko tėvus kalėjime. Iš visų minėtų globotinių parodymų neatsisakė tik S.Esimbajeva, kuri bendravo su D.Š.
Galutinį sprendimą dėl M. ir Ch.Gatajevų Suomijos Aukščiausiasis Teismas paskelbs gavęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą.
Darbo spragos
Arminas Lydeka, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas:
Patinka mums ar ne, bet Lietuvoje teisingumą vykdo teismai. Kad ir kokios bylos būtų, nederėtų mums kištis į jas. Iš tiesų ir mūsų komitetas gavo M. ir Ch.Gatajevų kreipimąsi, bet kaip atskiro klausimo jo dar nesvarstėme. Vertinant kai kurių mūsų pareigūnų veiksmus matyti nekokybiško darbo spragos. Suomijos teismai, matyt, turėjo motyvų neišduoti M. ir Ch.Gatajevų Lietuvai. Akivaizdu, kad toje byloje ne viskas skaidru.
Be komentarų
Vytautas Makauskas, Valstybės saugumo departamento atstovas spaudai:
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismas. Remiantis prokurorų teismui pateikta įrodomąja medžiaga, M. ir Ch.Gatajevų byloje yra priimtas nuosprendis, kurio Valstybės saugumo departamentas nekomentuoja.
Daug abejonių dėl tyrimo
Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius:
Suomijos sprendimo dar nėra. Turime baudžiamąją bylą Lietuvoje ir drauge daug abejonių, ar visas tyrimas atitiko Europos žmogaus teisių standartus. Keista, kad paprastoje buitinėje byloje labai aktyviai dalyvavo VSD. Kyla klausimas – kodėl? Pati byla sukurpta iš to, kad buvo įrašytas konfl iktas diktofonu, vienai globotinių duotu VSD darbuotojo. Pats teismo procesas buvo uždaras. Liudytojai buvo vežami į VSD ir gąsdinami, kad jeigu neduos tinkamų parodymų, bus išsiųsti iš Lietuvos. Kaip mes priėjome iki to, kad taip šiurkščiai pažeisdami žmogaus teises imame „siūti“ tokias bylas?
Gediminas Stanišauskas
