Skandinavijos Avialinijos SAS su kitais svarbiausiais oro vežėjais, „Boeing“ ir „Honeywell‘s UOP“, įsteigė grupę, kurios tikslas skatinti naujo aviacinio ekologinio kuro plėtrą ir prekybą.
Grupės įsipareigojimai suteiks galimybę prekiauti atsinaujinančio kuro ištekliais, kurie gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir apsaugoti civilinę aviaciją nuo naftos kainų kaitos bei priklausomybės iškastiniam kurui. Ilgalaikio kuro iniciatyvą palaiko „Air France“, „Air New Zealand“, „All Nippon Airways“, „Cargolux“, „Gulf Air“, „Japan Airlines“, „KLM“, „SAS Scandinavian Airlines“ ir „Virgin Atlantic Airways“ avialinijos. Bendrai šios avialinijos sunaudoja daugiau nei 15 proc. parduodamo reaktyvinio kuro.
Pasaulinės aplinkos organizacijos, tokios kaip Pasaulinis gamtos fondas (WWF) ir Gamtinių išteklių gynimo taryba (NRDC), palaikydamos Ekologinio aviacinio kuro naudotojų grupę pripažįsta, kad civilinė aviacija yra pirmasis pasaulinis transporto sektorius, kurio dalyviai savanoriškai naudoja darnios plėtros technoligijas savo degalų tiekimo grandinėje.
„Mes palaikome aviacijos sektoriaus norą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir vertiname jų pastangas, siekiant užtikrinti biokuro ilgalaikį tiekimą“, – sako WWF pasaulinės bioenergijos koordinatorius ir „Apskritojo stalo” dėl biokuro Priežiūros valdybos narys Jean-Philippe Denruyter. - Dirbdami kartu su „Apskritojo stalo” nariais dėl biokuro naudojimo, galime padėti aviacijos sektoriui toliau vystyti šiuos procesus, kuriuose dalyvauja suinteresuotos pusės, ir įtvirtinti šią iniciatyvą”.
Visi grupės nariai prisijungia prie ilgalaikio įsipareigojimo, nustatančio, jog bet koks biokuras yra toks pats tinkamas naudojimui ar net geresnis nei žibalu pagrįstas kuras, tik su mažesniu anglies gyvavimo ciklu. Naudotojų grupė įsipareigojo svarstyti tik atsinaujinančius kuro šaltinius, kurie turi minimalų poveikį biosferai: kurą, kurio pagaminimui reikia minimalių žemės, vandens ir energijos išteklių, nekonkuruojančių su maisto ir gėlo vandens resursais. Be to, žaliavos iš augalų apdorojimas turėtų sukurti socioekonominę vertę vietinėms bendruomenėms.
“Bandydami atrasti ilgalaikį sprendimą aviacijoje, jau daug metų dalyvaujame atsinaujančio biokuro tyrimuose ir jo vystymo projektuose. Sukauptą patirtį panaudosime šioje grupėje ir pagrindinį dėmesį skirsime ilgaikio sprendimo ateičiai ieškojimui“, - sako SAS grupės aplinkos direktorius Niels Eirik Nertun.
Ši grupė pradėjo du pradinius darnios plėtros tyrimo projektus. Jeilio universiteto Miškininkystės ir aplinkos departamentas, finansuojamas „Boeing“ kompanijos, atliks pirminį išsamų augalo dažinio braivėlio (lot. jatropha curcas) vertinimą, atsižvelgdamas į anglies dvideginio emisijos ciklą bei socialinių ekonominių veiksnių įtaką besivystančių tautų žemdirbiams. Tuo pačiu, Gamtos išteklių apsaugos taryba (NRDC) pradės visapusišką dumblių vertinimą bei jų atitikimą grupės nustatytiems griežtiems darnios plėtros kriterijams.
Abi rūšys potencialiai gali tapti biomasės, tinkančios atsinaujinančiam kurui, pagrindu, kuris dėl pažangių kuro perdirbimo metodų, išvystytų tokių energijos sektoriaus lyderių, kaip UOP, gali padėti aviacijai diversifikuoti kuro tiekimą.
„Vienas iš šešių aplinkosauginių SAS grupės tikslų yra tapti pirmosiomis avialinijomis, naudojančiomis atsinaujinantį biokurą komerciniams skrydžiams. Tai sutampa su dabartine SAS aplinkos strategija, kuri iki 2020 metų numato per pus sumažinti mūsų šiltnamio dujų emisiją vienam keleivio kilometrui. Dabar jau esame vienu žingsniu arčiau mūsų aplinkos tikslų įgyvendinimo”, - teigia Niels Eirik Nertun.
