Advokatai aiškina, kad tokie vieši pareiškimai kvepia Baudžiamuoju kodeksu ir laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Žodžiais apie meilę ir vienybę eiseną nuo Katedros aikštės pradėjusi etatinė antivakserių mitingų organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė plokštelę greitai apvertė. Su maždaug pusantro šimto žmonių, nes daugiau norinčiųjų neatsirado, nuėjusi iki Seimo ir grįžusi prie Vyriausybės, mokytoja meilę pamiršo ir pradėjo rėžti kalbą apie jėgą ir ginklus. Iš pradžių ji cituoja neįvardytą kitą asmenį.
„Jeigu neatsiimsim taikiai, reikės naudoti jėgą. Va taip. Taip pasakė parlamento gynėjas, dalyvavęs kovose su svetimais, su komunistinės Rusijos armija kai buvo užėmusi“, – sakė mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė.
Tada prieš karantiną, galimybių pasus, kaukes, skiepus protestuojanti Astrauskaitė ima kalbėti jau savo vardu ir paleidžia tiradą apie karinį perversmą – kreipiasi į kariuomenės vadą ir ragina griebtis ginklo.
„Jeigu jūs nebijot mūsų, taikių žmonių, gal jūs atsipeikėsit, kai pamatysit ginklą? Labai prašau dar kartą Lietuvos kariuomenės sąžiningo generolo – jeigu jie neklauso tautos, darykite karinį perversmą ir imkite į savo rankas tėvynę Lietuvą! Pereinamajam laikotarpiui, kol tautos tribunolas išdavikus nubaus. Vėliau jau žinosim, kaip mums tvarkytis savo namuose, savo tėvynėj, savo Lietuvoj“, – sakė mitingo organizatorė.
Vaizdo įrašą peržiūrėjęs advokatas Karolis Rugys svarsto, kad mokytojos žodžiai ir raginimai kvepia Baudžiamuoju kodeksu.
„Viešas kreipimasis į kariuomenės vadą organizuoti perversmą. Galima visokių prisigalvoti vertinimų, bet standartinis atsakymas būtų, kad čia ir yra raginimas organizuoti karinį perversmą – smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią. To negalima“, – kalbėjo advokatas.
Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis kalba apie viešą raginimą smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir už tai numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Astrauskaitė jau organizavo riaušėmis rugpjūtį pasibaigusį mitingą, kurio metu nukentėjo 18 pareigūnų. Ikiteisminis tyrimas dėl jo tebevyksta, tačiau mokytoja didesnių nemalonumų tuomet išvengė, neva riaušės kilo jau po mitingo. Tačiau ji vėl kalba apie jėgos panaudojimą. Advokatas aiškina, kad svarbus ir kontekstas, kur ir kaip žodžiai išsakyti.
„Ne bet kur, viešoje vietoje, mitinge, specialiai tam ir suorganizuotame. Tai tų požymių yra ir teisėsauga, pradėjusi ikiteisminį tyrimą, galėtų nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne“, – pridūrė jis.
Advokatas mano, kad mitingus nesiliaujanti rengti Astrauskaitė bando pareigūnų kantrybę.
„Galima įžvelgti siekį išbandyti ribas – kiek dar galima žengti, kol teisėsauga paims ir sureaguos. Mes turime dvi teises – žmogaus saviraiškos teisę ir laisvę, bet yra ribos, labai griežtos, numatytos Baudžiamajame kodekse, kurių peržengti nevalia“, – sakė K. Rugys.
Šeštadienio mitinge policija sulaikė du asmenis, tačiau jie nebuvo protesto dalyviai. Astrauskaitės pareiškimai įvykius stebėjusiai policijai įtarimų nesukėlė. Prokuratūra TV3 žinioms teigė ikiteisminio tyrimo kol kas nepradėjusi, tačiau, jei gaus papildomų reikšmingų duomenų, neatmeta galimybės tyrimo imtis.
